Atsiveria žaizdos
Ligonio slauga reikalauja ne tik daug kantrybės, atsidavimo, bet ir žinių. Labai dažnai žmonės būna nepasiruošę užklupusiai bėdai, neišmano, kaip tinkamai prižiūrėti iš patalo nepakylantį ligonį, todėl susidaro pragulų. Dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose odos, poodiniai ir gilesni audiniai pažeidžiami, apmiršta, atsiveria žaizdos.
Pragulų dažniausiai atsiranda negalintiesiems be kitų pagalbos pasiversti. Paprastai tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus ir labiausiai slegia paviršinius audinius, taip pat tose vietose, kurios remiasi sėdint ar gulint: kryžkaulio, uodegikaulio, kulnų srityse, ties šlaunikaulio didžiaisiais gumburais, klubakaulio dygliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais.
„Jei negalintis pasiversti ligonis, ypač stambesnis, nepakankamai vartomas, neguli ant specialaus čiužinio, tuomet deguonis nepatenka prie prispaustos odos ir kyla didžiulė rizika susidaryti praguloms, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė Dalia Skorupskienė. – Per mažai vartomam ligoniui sutrinka odos kraujotaka, oda išplonėja. Iš pradžių ji parausta, prasideda uždegimas, o vėliau gali susiformuoti ir pragulų – atsiveria žaizdos. Jos gali opėti, gilėti, jų kraštai apmiršta.“
Pragulų atsiranda ne tik dėl netinkamos slaugos, ligonį per mažai ar nevykusiai vartant, kai dėl nuolatinės trinties nukenčia paviršinis odos sluoksnis. Įtakos turi ir bloga viso organizmo būklė, nusilpęs imunitetas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant diabetu, odos pažeidimai, mažakraujystė.
„Pragulos gydomos specialiais hidrokoloidiniais tvarsčiais, kitomis priemonėmis, bet jei žaizdos pasidaro gilios, sunku tikėtis, kad jos visiškai užgis“, – aiškina gydytoja D. Skorupskienė.
Hidrokoloidiniai tvarsčiai būna lipnūs ir nelipnūs, netgi antimikrobiniai, kurie naikina žaizdų bakterijas, juos parenka ir paskiria šeimos gydytojas arba chirurgas. Žaizdas su hidrokoloidiniais tvarsčiais perrišti reikia rečiau, pertvarstant neskauda. Pacientą netgi galima prausti nenuėmus lipnaus hidrokoloidinio tvarsčio.
Beje, tvarstant tokiu tvarsčiu negalima naudoti jokių žaizdos tepalų ar miltelių. Hidrokoloidinis tvarstis dedamas ant atvėsintu virintu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu nuplautos žaizdos, aplink ją gerai nusausinus odą.
Hidrokoloidiniai tvarsčiai pragulų opoms yra kompensuojami 100 proc. privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tad norint jų įsigyti privalu kreiptis į savo gydytoją ir vaistinę.
Nepavykus pragulų išgydyti vaistais, prireikia ir chirurginių intervencijų.
Nepasiruošę slaugyti
Senyvo amžiaus, ilgą laiką gulinčių žmonių oda yra labai plona, sausa, prastai aprūpinama krauju, todėl ypač pažeidžiama.
Valstybiniuose ir privačiuose senelių globos namuose, slaugos ar palaikomojo gydymo ligoninėse dirba specialistai, turintys pakankamai žinių ir galintys pasirūpinti pragulų profilaktika, nes šios bėdos lengviau išvengti, nei ją išgydyti. Tačiau ne visi moka savo jau nebegalintį ne tik vaikščioti, bet ir lovoje pasiversti artimąjį prižiūrėti namuose, dėl nežinojimo gali pabloginti slaugomojo būklę.
„Dauguma žmonių būna nepasiruošę slaugyti sunkiai susirgusį artimąjį, – tvirtina gydytoja onkologė D. Skorupskienė. – Jei po gydymo ir slaugymo periodo ligoninėje pacientas vyksta į namus, gydymo įstaigos slaugytojos turėtų padėti jo artimiesiems: paaiškinti, pamokyti, kaip prižiūrėti ilgai gulintį ligonį. O ir patys artimieji, atsidūrę tokioje situacijoje, turi ieškoti pagalbos, kad nenutiktų blogiausia: parsiveža ligonį namo, paguldo ant sofutės ir nežino, iš kurios pusės prie jo prieiti, kaip paversti, pamaitinti, kaip išspręsti tualeto problemas.
Dažnai tokius ligonius vargina ir šlapimo nelaikymas, reikia jiems keisti sauskelnes, būna ir į šlapimo pūslę įvedami kateteriai, kuriuos taip pat būtina kas kurį laiką keisti. Artimieji turi tam pasiruošti, jei slaugo namie.“
Iš patalo nepakylančių ligonių oda po sauskelnėmis yra silpnesnė, jautresnė, ją labiau dirgina šlapimas. Tokia terpė labai palanki praguloms atsirasti.
Svarbi profilaktika
Ligonių, kuriems atsiranda pragulų, slauga ir gydymas yra sudėtingas, ilgas ir ne visada sėkmingas, todėl ypač svarbi pragulų prevencija.
„Būtina imtis visų priemonių, kad nesusidarytų pragulų. Jei ligonis visai nejuda, jį reikia dažnai vartyti, – ragina D. Skorupskienė. – Jei galima, reikėtų keisti slaugomojo kūno padėtį: kad kurį laiką pagulėtų ant vieno šono, paskui ant kito, o ne tik ant nugaros. Paklodė turi būti lygi, be raukšlių. Labai gerai, jei ligonis guli ant nuo pragulų apsaugančio čiužinio – taip oda gauna mikromasažą.“
Kaskart keičiant ligonio kūno padėtį reikėtų apžiūrėti jo odą, ar nėra paraudimų. Jei į juos nekreipiama dėmesio, ilgainiui pažeidžiami poodiniai ir gilesni audiniai. Todėl, vos tik įtarus besiformuojančią pragulą, svarbu kuo greičiau imtis odos apsaugos priemonių. Reikia stebėti, kad ligonis negulėtų ant raustančios vietos. Kartais daroma klaida, kai imama masažuoti odos paraudimą tikintis pagerinti kraujotaką. Tačiau iš tikrųjų taip tik dar labiau sužalojami pažeisti audiniai.
„Be galo svarbi slaugomo ligonio higiena: reikia tinkamai prižiūrėti odą, ją valyti, palaikyti švarią, sausą. Būtina vėdinti ir patalynę, ir patalpą, kurioje slaugomasis guli. Išvengti pragulų padeda ir lengvas masažas, žinoma, jei nėra kontraindikacijų“, – teigia gydytoja D. Skorupskienė.
Reikia saugotis nubrozdinimų, naudoti orui pralaidžias sauskelnes, įklotus, tepti odą pragulų profilaktikai skirtais apsauginiais kremais.
Pragulų atsiranda ne tik gulintiems, ilgą laiką nekeičiantiems kūno padėties ligoniams, bet ir sėdintiesiems vežimėlyje. Todėl sėdinčiam vežimėlyje žmogui kas 15–20 minučių reikėtų keisti atramos taškus.
Audinių spaudimui mažinti patariama naudoti specialias pagalvėles. Rekomenduotina, kad ligonis, jei įstengia, atliktų bent minimalius judesius. Pavyzdžiui, miklintų čiurnos sąnarį, pamaigytų delne kamuoliuką, darytų raumenų tempimo pratimus ir pan. Net ir menkiausi judesiai gerina gulinčio žmogaus būklę.