Žada greitą rezultatą
Fizinis pasyvumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei tampa reikšminga priešlaikės mirties priežastimi. O reguliari fizinė veikla stimuliuoja organizmo gyvybinę veiklą, didina nespecifinį organizmo imunitetą, išlaiko ir gerina judamojo aparato funkcijas.
Tačiau lengvai suprakaituoti šiuolaikiniams sporto mėgėjams tapo negana. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės (angl. HIIT – high-intensity interval training), pasižyminčios itin didele fizine apkrova, kurios metu sportuojantysis atiduoda visas jėgas. Keliasdešimt sekundžių poilsį keičia keliasdešimt sekundžių itin didelio intensyvumo veikla. Šis treniravimosi būdas ypač sužavėjo tuos, kurie nuolat skuba: aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės užima mažiau laiko.
Treneriai teigia, kad puikus efektas bus pasiektas treniruojantis 30 minučių tris kartus per savaitę ir žada naudas sveikatai: greitesnis kalorijų deginimas, raumeninės masės ir ištvermės didinimas, cukraus kiekio kraujyje mažinimas.
Sveikiems nekenkia
Dalis norinčių išbandyti aukšto intensyvumo intervalines treniruotes nerimauja, ar tokie krūviai nepakenks sveikatai?
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, profesorė Jelena Čelutkienė ramina, kad sveikiems žmonėms net ir dideli fiziniai krūviai paprastai nėra pavojingi: „Absoliučiai sveikam žmogui žala pasitaiko retais atvejais.“
Net ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 3 kartus per savaitę užsiimti ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizine veikla.
Profesorė vardija judėjimo naudas ir teigia, kad yra daug mokslinių tyrimų, rodančių fizinio aktyvumo naudą: „Kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo mažesnė rizika susirgti širdies nepakankamumu bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Sveikiems žmonėms ligos riziką stipriai mažina intensyvus fizinis krūvis bent pusvalandį per dieną.“
Kokias rizikas įvertinti
J. Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad šios naudos negalioja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. „Turintiems rimtų sveikatos problemų žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu reikalingas nedidelio intensyvumo krūvis, nerekomenduojami nei jėgos, nei ištvermės pratimai“, – aiškina kardiologė.
Profesorė teigia, kad niekas nėra apdraustas nuo nelaimių ir priduria: į tai, kad savo sveikatos būklės iki galo žinoti neįmanoma, taip pat reikia atsižvelgti.
J. Čelutkienė primena vasaros pradžioje vykusias futbolo varžybas tarp Suomijos ir Danijos, kai aikštėje susmuko danų rinktinės futbolininkas Christianas Eriksenas: „Tai rodo, kad kai kurios ligos nėra lengvai atpažįstamos ir diagnozuojamos. Jos gali būti beprasidedančios, organizmas gali turėti pakitimų, apie kuriuos nežinome.“
Profesorė mano, kad verta sau užduoti retorinį klausimą: ar tikrai reikia spausti save treniruočių metu iki „negalėjimo“? Prie aukštesnio intensyvumo fizinio krūvio saugiau pereiti pamažu: „Prieš keliaudamas iki galimybių ribos sveiko proto žmogus visada pagalvoja, ką jis daro ir kodėl jam to reikia.“
Visiems sportuojantiems žmonėms yra svarbu gerti pakankamai skysčių, o vasarą jų reikėtų dar daugiau. Mat dideli fiziniai krūviai sveiką žmogų gali paveikti dėl skysčių ir elektrolitų disbalanso, kai netenkama kalio. „Todėl treniruojantis visuomet reikėtų stebėti, kad būtų išlaikytas elektrolitų balansas“, – patarė J. Čelutkienė.
Visgi didesnę riziką sveikatai kelia ne aukšto intensyvumo fiziniai krūviai, o sėdėjimas ant sofos, mano Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė: „Negalima paneigti didelių fizinių krūvių rizikos net ir sveikais save laikantiems asmenims, tačiau tas pavojus nedidelis. Kur kas didesne problema laikyčiau žmonių tingėjimą ir nejudrumą.“