– Pacientai, pajutę pakitusio balso požymius, aišku, baiminasi gerklų vėžio diagnozės... Ar mūsų krašte daugėja šios onkologinės ligos atvejų?
– Per paskutinįjį dešimtmetį sergamumo gerklų vėžiu tendencijos nesikeičia: Lietuvoje per metus nustatoma maždaug du šimtai naujų atvejų. Tai yra daug. Dalis pacientų kreipiasi esant ankstyvai ligos stadijai, kuomet gydymas yra efektyvus ir pacientą galima visiškai išgydyti.
Mes turime visas ankstyvos diagnostikos ir ankstyvojo gerklų vėžio efektyvaus gydymo metodus. Tačiau nemaža dalis pacientų kreipiasi jau pavėluotai, kuomet yra „užleistos“ gerklų vėžio stadijos ir gydymas labai sudėtingas, ilgalaikis, toli gražu ne visada efektyvus. Šis vėžys „paliečia“ gyvybiškai svarbų organą – gerklas.
Kalbant apie gerklų funkcijos, galbūt labiausiai suprantama yra balsinė. Bet yra dar kitos gyvybiškai svarbios – tai apsauginė, kvėpavimo funkcija. Augantis navikas užkemša kvėpavimo plyšį ir žmogus gali mirti dėl uždusimo. Negana to, navikas gali plisti, metastazuoti į kitus organus.
– Kokius požymius pastebėjus jau reikėtų kreiptis į medikus?
– Vienas iš pagrindinių požymių – tai balso užkimimas. Jeigu rūkančiam vyrui, kuriam daugiau nei penkiasdešimt metų, balso užkimimas nepraeina per porą savaičių, jau reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris apžiūrėtų ir nustatytų, kokia yra problema: ar uždegimas, ar navikas. Tai pagrindinis patarimas – kreipti dėmesį į savo balsą ir, atsiradus jo sutrikimui, tuo labiau nepraeinančiam, ilgai nelaukti ir skubėti pas specialistą.
– Ar pagrindinis rizikos faktorius yra rūkymas?
– Rūkymas neabejotinai yra vienas iš rizikos faktorių, skatinančių gerklų vėžio atsiradimą. Dar galima turėti omenyje darbą kenksmingomis sąlygomis chemijos pramonėje. Toliau, kaip ir daugeliui vėžių, yra neaiškių faktorių ir priežasčių. Tai, be abejo, yra genetinei, paveldimi ir kitokie mechanizmai, kurių mes nežinome tiksliai.
Pastaruoju metu daugėja duomenų, kad gerklų vėžio atsiradimui įtakos turi žmogaus papilomos virusas. Tai yra ne tik gerklų vėžio, bet ir burnaryklės, gimdos kaklelio vėžio vienas iš faktorių.
– Sakykite, kokie yra efektyviausi gydymo būdai?
– Kalbant apie gerklų vėžį, pagrindinis gydymas yra chirurginis. Jeigu navikas yra nedidelis, operacija yra atliekama taip vadinamos tiesioginės mikrolaringoskopijos metu, be abejojo, bendrinėje nejautroje mikroskopo kontrolėje. Tokios operacijos yra gana funkcionalios, sąlyginai nesunkios pacientui.
Jeigu navikas yra labiau išplitęs, tada jau yra atliekamos operacijos taip vadinamu išoriniu priėjimu – per kaklą, odos pjūvius yra atveriamas gerklos ir navikas, priklausomai nuo jo apimties, pašalimas.
– Savo darbe taikote, sakyčiau, tokį stebuklingą aparatą, kuomet įrašote paciento balsą ir analizuojate, kokios galėtų būti ligos. Ką iš balso galite suprasti apie ligas?
– Pirmiausiai mes galime nustatyti, ar balsas yra normalus: tai yra sveikas ar nesveikas. Tai yra pakankamai sudėtingas uždavinys. Sudėtingumą parodo ir tai, kad iš esmės tokie metodai pasaulyje yra dar tik kūrimo stadijoje. Kaip jūs gražiai įvardijote – šis stebuklingas aparatas (mes jo taip nevadiname) leistų atlikti pirminę balso atranką: atrinkti sveiką ir nesveiką balsą.
Tokia balso analizė nebūtinai turėtų būti atliekama gydytojo kabinete, bet ir viešosiose įstaigose, netgi internete. Jo priėjimas turėtų būti paprastas, efektyvus savalaikio balso pasitikrinimui.
Įtaisas galėtų patarti pacientams: „atkreipkite dėmesį, ar jūsų balsas pakitęs, pasitikrinkite dar kartą už keletos dienų“; „jeigu balso pokyčiai yra dideli, pavojingi, turite nedelsiant kreiptis į gydytoją“.
– Kokį balsą Jūs traktuojate kaip sveiką arba nesveiką?
– Sveikas balsas, jeigu taip subjektyviai apibrėžti, yra toks, kuris žmogui ir aplinkiniams atrodo normalus, neišsiskiriantis iš kitų, atitinka lyties, amžiaus ar net kultūrinės grupės sąlygines normas. Jis yra malonaus, įprasto skambesio.
– Ar dažnai išgirstate gražių balsų?
– Be abejo, įsijungus televizorių, radiją, nuėjus į teatrą – begalė gražių, puikių balsų. Iš kitos pusės dėl darbo specifikos esu priverstas „susitikti“ su daugybe balsų, kurie yra jau negražūs, pakitę. Nesvarbu, kur, gatvėje, televizijoje ar per radiją išgirdus nenormalų, „nesveiką“ balsą, iš karto pagalvoji: kas tam žmogui gali būti? Patyręs gydytojas iš balso jau apytiksliai gali nustatyti diagnozę.
– Ar į Jus kreipiasi žmonės, kurie yra nepatenkinti savo balsu ir nori gražesnio?
– Yra net tokia atskira mūsų specialybės šaka, taip vadinama fonochirurgija. Tai ir yra balso chirurgija, kurios tikslas – atstatyti arba pagerinti balsą. Tokios operacijos atliekamos, ir mes jų daug darome. Pasaulyje ši medicinos sritis net labiau yra išsivysčiusi ta prasme, kad transsekualų balsai keičiami, modifikuojami pagal pakeistą lytį. Lietuvoje tai, žinoma, nėra daroma. Bet operacijos, keičiančios balsą, yra įmanomos ir jos atliekamos.
Dosjė
Nuo 2006 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas. Mokslinio ir praktinio domėjimosi sritys: gerklų mikrochirurgija, fonochirurgija, lazerinė mikrochirurgija, klinikiniai akustiniai balso tyrimai, informacinės technologijos medicinoje, telemedicina, gerklų navikų biologinių žymenų tyrimai.
Nuo 2000 m. Tarptautinės fonochirurgijos asociacijos Valdybos narys.
Nuo 2002 m. Pasaulinio balso konsorciumo Valdybos narys.
Nuo 2006 m. LSMU Medicinos fakulteto Tarybos narys, LSMU Medicinos krypties doktorantūros studijų komiteto pirmininkas.
Nuo 2008 m. Europos laringologų draugijos narys, Europos laringologinių tyrimų grupės narys.
Nuo 2012 m. Europos foniatrų sąjungos narys, Tarptautinės otorinolaringologų draugijų federacijos Vykdomosios valdybos narys, atstovaujantis Rytų Europą.
Nuo 2014 m. Lietuvos atstovas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ komitete „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“.