Pušis - ne tik miško puošmena

Žiemą pušynų oras gerina kraujospūdį ir kraujotaką. Užtat sergantieji hipertenzija bei kitomis širdies ligomis žiemą pušynuose jaučiasi geriau nei vasarą, o gegužės mėnesį pušims žydint, spygliuočių miške širdininkai taip pat jaučiasi neblogai.

Apie pušį sukurta daug pasakojimų ir legendų, jos sakai milijonus metų išgulėję žemės gelmėse virsta gintaru, iš kurio gaminamas vitaminas D.

Ar žinote, kad:

iš pušies sakų gaminamas terpentinas, kurio gydomosios savybės žinomos nuo senų senovės, tepalais, į kurio sudėtį įeina terpentinas, gydoma neuralgija, raumenų uždegimas, reumatas, podagra,

sausas pušų medienos produktas degutas turi dezinfekuojamųjų savybių ir yra žinomo “Višnevskio” tepalo pagrindinis komponentas,

iš sudegusios pušų medienos gaminama aktyvuotoji anglis, kuri geriama sutrikus skrandžio bei žarnyno veiklai ar apsinuodijus, iš pušų pumpurų paruošti preparatai vartojami inhaliacijoms, atsikosėjimui lengvinti, kvėpavimo takams dezinfekuoti, šlapimui ir tulžiai varyti,

pušų pumpurai slopina uždegimus, padeda nuo gleivinės pašalinti uždegimo produktus sergant kvėpavimo takų bei plaučių ligomis.

Universalus receptas:

norint pasigaminti pušų nuovirą, reikia 10 g smulkintų pumpurų emaliuotame inde užplikyti stikline vandens, uždengti ir kaitinti verdančio vandens dubenyje apie pusvalandį.

Po 10 min. perkošti ir gerti pavalgius po 1 -2 valgomuosius šaukštus atsikosėjimui lengvinti ir kvėpavimo takams dezinfekuoti. Šį nuovirą galima naudoti ir inhaliacijoms, skalavimams sergant angina, lėtiniu tonzilitu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis.