Bene geriausiai atsakymą į šį klausimą žino tie, kurie kada nors patys yra dirbę restorano virtuvėje.

Portale AdMe.ru pateiktas visas sąrašas patarimų, kurie galbūt padės apsispręsti renkantis restoraną. Virtuvės meistrai ir padavėjai užsimena ir apie tai, koks maistas tiekiamas ten, kur valgyti jie nerekomenduotų niekam.

  • Paklauskite, iš kur atgabentos į valgiaraštį įrašytos austrės. Jei atsakymo neišgirsite, geriau jų nesirinkite. Tas pats pasakytina ir apie visas kitas jūros gėrybes.
  • Pirmame punkte paminėta taisyklė galioja ir tada, kai tenka išsiaiškinti, ko vertas bet kuris restorane siūlomas patiekalas.
  • „Tarkim, mėsą ypač verta rinktis restorane, kurio firminiai patiekalai iš mėsos. Aš pati tokiame dirbau. Galiu prisiekti, kad kiekvieną vakarą mes gaudavome išsamią informaciją apie tai, iš kur tiekiama mėsa, kokios veislės buvo gyvūnai, iš kokio jie ūkio ir t. t. Jei personalas tai žino, galima neabejoti, kad ingredientai, iš kurių ruošiami patiekalai, tikrai kokybiški, o darbuotojai nuoširdžiai didžiuojasi savo darbu“, – sakė vieno restorano virėjas.
  • Jei užsukus į restoraną nosį riečia riebalų kvapas, tuojau pat iš jo išeikite. Tai aiškus ženklas, kad įstaigoje nesilaikoma sanitarinių reikalavimų. „Gali būti, kad tokioje vietoje taukai nuo gartraukio laša ant stalviršio, skirto maistui gaminti“, – užsiminė restoranų gartraukius valantis darbuotojas.
  • Neretai patariama išbandyti restorane siūlomą ypatingą patiekalą, ypač jei tai desertas arba kas nors iš pusryčių meniu. Vieno restorano konditerė patikino, kad prie „naujienų“ virtuvės meistrai paprastai triūsia ne vieną savaitę ir darbui nepagaili nei pastangų, nei nuoširdumo.
  • Nedideliame meksikietiškų patiekalų restorane dirbantis virėjas sako visada stebintis, kaip darbuotojai bendrauja tarpusavyje. „Jei jie akivaizdžiai patenkinti vieta, kurioje atsidūrė, ir žmonėmis, kurie juos supa, paprastai galima daryti išvadą, kad darbas maitinimo įstaigoje vyksta sklandžiai, t. y. personalas žino, ką daro, vadinasi, iš jo galima tikėtis skanaus maisto. Bent nedideliuose, šeimoms priklausančiuose restoranuose taip būna visada“, – sako jis.
  • Ką manyti, jei ant stalų garuoja maistas, bet restorane kvepia ne juo (nors ir maloniai) arba apskirtai niekuo nekvepia? Tai, pasirodo, gali reikšti, kad restorano savininkui svarbu užmaskuoti kokį nors nemalonų trūkumą.
  • Pasitaiko, kad restorano lankytojus pasitinka ne bet kas, o restorano savininkas. Gal įdomu, ką gero restorano šeimininkas pasakytų tokiems svečiams, kurie pademonstruotų nepasitenkinimą, kad šeštadienį vakare tenka visą valandą laukti, kol bus atlaisvintas kuris nors staliukas? „Restorane, kuriame šeštadienį vakare netenka laukti, tikrai neverta valgyti“, – pasakytų jis.
  • Jei sumanėte pasmaguriauti sušiais, būtinai išsiaiškinkite jų sudėtį. Tai svarbu ne dėl skonio arba higienos, o tiesiog iš ekonominių sumetimų. „Japoniškų patiekalų restorane, kuriame dirbau, buvo siūloma dviejų rūšių sušių. Sudėtimi jie praktiškai nesiskyrė, tik vieni kainavo dvigubai brangiau nei kiti“, – sako buvusi restorano darbuotoja.
  • Užeigos, kuriose galima pamatyti iškabų su užrašais „Pietūs už ypač mažą kainą“, „Nemokami užkandžiai šiokiadieniais nuo 17.00 iki 20.00 val.“, „Trečiadieniais nuolaida pagrindiniam patiekalui“ ar pan., paprastai artėja prie bankroto ir iš paskutiniųjų stengiasi kaip nors išspręsti finansines bėdas. Išimtį sudaro tik maitinimo tinklams priklausantys restoranai.
  • Jei užsisakote mėsą, paprašykite, kad padažas būtų užpiltas ne ant jos, o šalia. „Mėsos apliejimas padažu dažnai pasiteisina kaip gudrybė, kurios griebiamasi siekiant užmaskuoti ruošiant maistą padarytas klaidas“, – sako kulinarijos specialistas.
  • Nuo švediškų stalų geriau laikytis atokiau, ypač tų, ant kurių išdėliotos salotos. „Labai dažnai salotos dedamos į tuos pačius indelius“, – perspėja vieno restorano savininkė.
  • Sekmadienį žuvies geriau neužsisakyti. Į daugelį restoranų produktai pristatomi pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o žuvis gana greitai netenka šviežumo, todėl sekmadienį ji jau nebūna pačios aukščiausios kokybės.
  • Jei užsukus į restoraną, kurio specializacija – jūros gėrybės, iš karto užuodžiate žuvies kvapą, tuojau pat išeikite. Tai ženklas, kad įstaigoje nepasirūpinta tinkamomis produktų laikymo sąlygomis.
  • Jei patiekalų pavadinimai valgiaraštyje surašyti ne visai tiksliai, turėtumėte suabejoti restorano reputacija. Klaidos gali būti padarytos sąmoningai – tarsi ieškant preteksto patiekti lankytojams ne visai tai, ko jie tikisi.
  • Jei lėkštė, į kurią įdėtas patiekalas, šilta, tai dar nereiškia, kad maistas buvo šildytas mikrobangų krosnelėje. „Restorane, kuriame man teko dirbti, visos lėkštės buvo šildomos specialioje spintoje“, – nurodė vienas restorano darbuotojas.
  • Verta pasidairyti, ar nėra dulkių pačiose neįprasčiausiose vietose, pvz., ant kondicionierių. Galima perbraukti pirštu ir kėdės atlošą. Tai puikus būdas sužinoti, ar restorane rūpinamasi švara ir tvarka.
  • Jei restorano savininkas ginčijasi su nepatenkintais klientais, turėtumėte suklusti. „Teko matyti, kaip vienas restorano šeimininkas socialiniame tinkle „Facebook“ išplūdo moterį neva be jokio pagrindo prastai įvertinusią jo vadovaujamą maitinimo įstaigą. Gali būti, kad ji neteisi, tačiau žmogus, leidžiantis sau taip elgtis su lankytojais, kurie jam vis dėlto moka pinigus, lygiai taip pat (jei ne blogiau) gali elgtis ir su pavaldiniais. Dėl šios priežasties darbuotojai gali būti nepatenkinti ir atmestinai atlikti savo pareigas. Gali būti ir taip, kad tokiame restorane vyksta nuolatinė kadrų kaita – vienus prastus specialistus keičia kiti“, – aiškina restorano darbuotoja.
  • Jei nutarėte užsukti į nediduką restoraną, pasistenkite ateiti tada, kai keičiasi darbuotojų pamaina, ir atsisėsti kuo arčiau virtuvės. Jei pasibaigus pamainai išgirsite darbuotojų juoką, draugiškus pasisveikinimu ir pan., restoranas vertas dėmesio.
  • Geru ženklu reikėtų laikyti didelius virtuvės langus, pro kuriuos galima matyti viduje plušančius žmones. Tokių restoranų darbuotojai paprastai didžiuojasi tuo, ką daro, todėl neprieštarauja, kad bet kas gali stebėti jų darbą. Svarbu ir tai, kad tokiame restorane tikrai negausite mikrobangų krosnelėje pašildyto maisto.
  • Kai kurie restoranų versle besisukantys asmenys rekomenduoja atkreipti dėmesį į šalia pastato (aišku, ne fasadinėje pusėje) stovinčius šiukšlių konteinerius. Jei restoranas geras, konteinerių vaizdas neturėtų kuo nors nustebinti. Tačiau jei toje zonoje visiškas šiukšlynas, jei aplinkui mėtosi dėžės, varvantys paketai ir maišai, pro kuriuos byra atliekos, nieko gero tikėtis neverta. Chaosas išorėje kartais yra nuoroda į chaosą viduje.
  • Ar verta susigundyti prie vandens arba arbatos siūlomais citrinos griežinėliais? Dažniausiai ne. Jie paprastai ruošiami ne virtuvėje, o aptarnaujančio personalo. Prie jų prisiliečia daugiau žmonių nei turėtų. Taip patiekiamos citrinos dažnai nebūna pačios šviežiausios, be to, jos laikomos netinkamoje temperatūroje.
  • Nesileiskite suviliojami gausybės nuorodų, nukreipiančių į visiškai mažą restoraną. Kad jis vertas dėmesio, galvokite nebent tada, jei šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sunkiai pavyksta rasti laisvą vietą. Nedideliems restoranams retai prireikia rėksmingos reklamos.
  • Ko tikėtis iš meksikietiškų patiekalų restorano, nesunkiai suprasite paragavę jame siūloma aštraus padažo („salsos“). Jei jums atneš ypač skystą pomidorų tyrę su traškučiais, restorane gaminamas valgis veikiausiai nepateisins lūkesčių.
  • „Dirbu picerijoje. Į mūsų restorano meniu įtrakta ir tailandietiška pica su vištiena bei žemės riešutų padažu. Tai, tiesą sakant, pats nepopuliariausias patiekalas. Šią picą tenka kepti taip retai, kad jai reikalingas žemės riešutų padažas beveik visada būna priartėjęs prie galiojimo termino pabaigos. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jei ruošiant maistą naudojamas ingredientas, kurio nėra jokio kito į valgiaraštį įtraukto patiekalo sudėtyje, tai gal būti blogas ženklas“, – perspėjo picerijos darbuotojas.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)