Žarnyno funkcijos sutrinka (žmogus vemia, gausiai viduriuoja, karščiuoja, nusilpsta, nes praranda daug skysčių) ir nuo antrinio maisto užteršimo, t.y. nesilaikant švaros ir higienos reikalavimų, liečiant maistą nešvariomis rankomis, valgant neplautus vaisius ir daržoves. Ligos sukėlėjai patenka tik per burną.
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai gyventojams, susiruošusiems iškylauti gamtoje, rekomenduoja:
• nesivežti į gamtą žalios šaldytos mėsos, ypač paukštienos, kitų mėsos gaminių (virtų dešrų, dešrelių);
• iškylai rinktis konservuotus, sausus maisto gaminius (makaronus, kruopas, duoną, sausainius, riešutus), šalto rūkymo mėsos gaminius, konservus, nuplautus vaisius, daržoves. Saugiausi gėrimai – fasuotoje taroje (mineralinis ar geriamas vanduo, sultys, vaisvandeniai);
• negerti upės, neprižiūrėtų šulinių vandens ir neplauti juo vaisių bei daržovių;
• griežtai laikykitės asmens higienos: pasinaudoję tualetu ir prieš valgį plaukite rankas su muilu, jas nusausinkite popieriniu rankšluosčiu;
• įsidėkite vienkartinių indų, nenaudokite jų dar kartą;
• saugokite maistą nuo vabzdžių, graužikų ir gyvūnų, maistą laikykite uždaroje taroje.
Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.