Šaknis, prilygstanti gyvybės eliksyrui, pratęsianti gyvenimą ir grąžinanti jėgas

Pagal Rytų mediciną, daugelio susirgimų priežastis – organizmo gyvybinės arba vitalinės energijos trūkumas. Jos trūkumo požymiai: nervinis ir fizinis išsekimas, nerimas, silpnumas, apatija, ištvermės stoka, sumažėjusi kūno temperatūra, šaltos rankos ir kojos, dažnos peršalimo ligos, organų nusmukimas, jų funkcijų susilpnėjimas.

Rytiečiai mano, kad vitalinė energija ir kraujotaka labai susijusios, todėl jaučiant energijos stygių atsiranda plaučių ir kasos – blužnies energinių kanalų nesuderinamumas. Plaučiai sunkiau įsisavina su įkvepiamu oru gaunamą energiją, o kasa ir blužnis nebesugeba įsisavinti su maistu teikiamos energijos.

Rytuose yra daug vitalinę energiją sugrąžinančių praktikų, tačiau šiuolaikiniam žmogui, kuris neturi laiko net pasirūpinti savo sveikata, labai patrauklu vartoti adaptogenus.

Būtent adaptogenai didina organizmo atsparumą infekcijoms, aukštai ar žemai temperatūroms, fizinei ar psichinei perkrovoms, nuodingoms medžiagoms. Jie teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, didina hemoglobino kiekį, gerina smegenų kraujotaką ir lytinės sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, saugo nuo stresų.

Adaptogenams priskiriamas eleuterokokai, saldymedžiai, kininiai citrinvyčiai, grybai kininiai kordicepsai, tačiau geriausiuoju laikomi ženšeniai.

Manoma, kad ženšeniai stiprina tiek in, tiek jang energijas, o Rytų medicina teigia, kad viena svarbiausių žmogaus harmonijos ir sveikatos sąlygų – in ir jang darna.

Kinai ženšenių šaknį vertina kaip gyvybės eliksyrą, pratęsiantį gyvenimą ir grąžinantį nusilpusiam žmogui jėgas.

Ženšeniai priklauso aralijinių šeimos augalų genčiai, joje yra keliolika daugiamečių augalų rūšių. Apie gydomąsias jų savybes buvo žinoma labai seniai, jie minimi seniausiuose kinų medicinos raštuose kaip tonizuojantys skrandžio ir smegenų veiklą, turintys įtakos ilgaamžiškumui.

Šiuolaikinis mokslas ištyrė, kad ženšenyje yra daug veikliųjų medžiagų – eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų, krakmolo, ekstrakcinių bei kitų medžiagų.

Užsiauginote, o gal nusipirkote ženšenio šaknį?

Šaknis galima supjaustyti griežinėliais, sudėti į puslitrinius tamsaus stiklo butelius ir užpilti degtine. 50 g šaknų reikia pusės litro degtinės. Po trijų savaičių trauktinę nupilti, o šaknį dar kartą užpilti degtine ir laikyti jau 45 dienas. Paskui abi ištraukas sumaišyti ir nuo rudens iki pavasario rytais išgerti tiek lašų, kiek žmogus turi metų. Lašus lašinti į stiklinę su vandeniu. Tačiau toks preparatas netinka jaunesniems nei 40 metų žmonėms.

Kitas variantas: 1–3 g šaknies užpilti 0,7 l verdančio vandens ir 20–30 minučių virti emaliuotame inde ant silpnos ugnies. Gerti po stiklinę per dieną. Nevartoti vėliau negu 4–5 valandos prieš miegą. Vartojant ženšenį ilgiau kaip 3 mėnesius, rekomenduojama daryti 10 dienų pertrauką.

Jautresniems žmonėms gali atsirasti nemalonių jutimų, pykinti, padidėti kraujospūdis ar skaudėti galvą. Apsinuodijus ženšeniu gali prasidėti nemiga, berti, padidėti temperatūra. Nederėtų vartoti ženšenių preparatų sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis, hipertenzija. Ženšenis mažina slopinamąjį barbitūratų, alkoholio poveikį.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!