Truputis istorijos
Ankstesniais laikais šiltas vanduo buvo prabanga, ir ja galėjo naudotis tik gyvenę prie natūralių karšto vandens versmių. Žinoma, tokių yra ne visur, todėl dauguma ir toliau maudydavosi šaltame vandenyje.
Net kai senovės graikai išrado būdą, kaip jį pašildyti savo viešose pirtyse, ne visi šiuo atradimu naudojosi, nes žinojo, kas naudingiau jų sveikatai. Ledines procedūras ypač mėgo Spartos kariai: jie tikėjo, kad tokios maudynės suteikia galios nugalėti priešus, o šiltas vanduo skirtas silpniesiems.
Maudynės šaltame vandenyje propaguotos visame pasaulyje, ne tik Graikijoje. Suomiai, kaip ir rusai, nuo seno išbėgę iš garuojančių pirčių šokdavo į ledinę eketę ar voliodavosi sniege. Amerikos indėnai religinių apeigų metu taip pat kaitindavosi specialiose trobelėse, o po to nerdavo į šaltą upės tėkmę. Netgi japonai „Misogi“ ritualo metu lįsdavo po ledine krioklio srove ir ten stovėdavo, kol, pasak jų, apsivalydavo siela.
Šalto vandens procedūrų nauda žinoma ir mūsų laikais. Prie to nemažai prisidėjo vokiečių ūkininkas V. Priznitsas, kuris išpopuliarino hidroterapiją, o jos metu naudojo būtent šaltą vandenį. Pasak jo, toks metodas padeda išgydyti viską- nuo kaulų lūžių iki erekcijos sutrikimų.
Kadangi V. Priznitsu tikėjo ne tik eiliniai žmonės, bet ir kilmingieji, greitai ūkininko taikomas natūralus gydymas išplito po visą Europą ir netgi pasiekė Šiaurės Ameriką. Iki XIX a. pab. JAV jau veikė daugiau nei 200 hidroterapijos įstaigų. Nors XX a. šalto vandens terapijos populiarumas gerokai sumažėjo dėl vis labiau besivystančios vaistų pramonės, šiandien jos nauda taip pat neabejojama.
Nauda sveikatai
Gerina kraujotaką. Kai kraujotaka nesutrikusi, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, o tai ypač reikšminga širdžiai ir kraujagyslėms, žmogus jaučiasi žvalus, energingas, greičiau atsigauna po patirto streso, negalavimų, lengviau pakelia fizinį krūvį, taip pat užtikrinama normali medžiagų apykaita ir mažėja nutukimo rizika.
Slopina depresiją
Nemažai garsių asmenybių kentėjo nuo depresijos. Vienas tokių buvo amerikiečių rašytojas Henris Deividas Toras. Siekdamas numalšinti baisius liūdesio priepuolius, vyras maudydavosi šaltame vandenyje, ir tai padėdavo jam užsimiršti.
Virdžinijos universiteto mokslininkai pritaria tokiai žymaus vyro idėjai: jie teigia, kad trumpas šaltas dušas stimuliuoja tam tikrą smegenų sritį, skatinančią hormono noradrenalino išsiskyrimą organizme, o tai padeda slopinti depresiją.
Stiprina imunitetą. Anglijoje atliktų tyrimų duomenimis, kasdien po šaltu dušu besimaudančių žmonių kraujyje yra gerokai daugiau su įvairiais virusais kovojančių leukocitų.
Manoma, kad jų gamyba spartėja būtent dėl šaltos vandens srovės: organizmas ją pasitinka kaip priešą, kuris nori atvėsinti kūną, o jam tuomet tenka nepasiduoti ir išsaugoti šilumą. Taip „treniruojama“ imuninė sistema, todėl šaltą dušą mėgstantys žmonės kur kas rečiau serga įvairiomis infekcinėmis ir virusinėmis ligomis.
Didina vyrų vaisingumą
Sėklidėms kenkia per didelė šiluma, būtent todėl jos yra kūno išorėje, o ne organizmo viduje. Kalifornijos universitete atlikto bandymo metu sveiki, vaisingi vyrai tris savaites kas antrą dieną po 30 min. turėjo maudytis karštoje vonioje.
Nustatyta, kad tiriamųjų vaisingumas sumažėjo ir toks išliko net pusmetį po tyrimo nutraukimo. Šaltas dušas veikia atvirkščiai, jis didina testosterono kiekį kraujyje, todėl vyras jaučia didesnį seksualinį potraukį, o organizmas gamina daugiau sėklos. Be to, dėl pagėrėjusios kraujotakos šaltas dušas gali padėsi išspręsti ir erekcijos sutrikimus.
Suteikia energijos. Žinoma, kad šaltas dušas organizmą pažadina ne prasčiau nei rytinis kavos puodelis, o suteiktas žvalumo pojūtis trunka gerokai ilgiau, nejaučiamas staigus energijos sumažėjimas. Be to, šis metodas pakelia nuotaiką, todėl itin tinka rytiniams niurzgliams arba tuomet, kai po ilgos darbo dienos trūksta jėgų, o dar laukia begalė darbų.
Saugo grožį ir jaunystę
Kai organizmas geriau aprūpinamas krauju ir maistinėmis medžiagomis, ląstelės greičiau atsinaujina, o tai labai naudinga odai, ji tampa skaistesnė, lėčiau atsiranda raukšlių. Be to, šiltas vanduo odą sausina, o šaltas padeda išsaugoti drėgmę, sutraukia poras, skatina toksinų šalinimąsi iš organizmo, todėl ji nešerpetoja, netrūkinėja, išlieka minkšta ir švelni, akivaizdžiai sumažėja spuogų.
Šaltas vanduo naudingas ir plaukams. Baigiant trinkti galvą, rekomenduojama juos perlieti vėsaus vandens srove: taip užveriami žvyneliai, todėl plaukai labiau žvilga, tampa glotnesni, paklusnesni ir atsparesni žalingam aplinkos poveikiui. Kadangi mėgaujantis tokia procedūra plaukai mažiau riebaluojasi ir juos galima rečiau trinkti, taip neišsausinama galvos oda ir sumažėja pleiskanų atsiradimo rizika.
Kaip pradėti?
Jeigu visą laiką maudėtės šiltame vandenyje, nevalia iš karto keisti įpročių, nes tai organizmui būtų per didelis šokas, kuris atneš daugiau žalos nei naudos.
Vandens temperatūrą rekomenduojama mažinti pamažu. Net kai būsite pasiruošę šaltai srovei, vos įlipę į dušą neturėtumėte iš karto po ja lįsti: geriausia iš pradžių apsiprausti po šiltu, o kai jau norėsite nuskalauti muilą ir šampūną – turėtumėte atsukti šaltą vandenį.
Iš pradžių bus nemalonu, bet kūnas greitai pripras prie temperatūros pokyčio ir galėsite mėgautis vėsuma. Tačiau nepamirškite, kad taip maudytis pakaks kelių minučių. Tokia procedūra nerekomenduojama sergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis bei turintiems padidėjusį kraujospūdį.
Įdomu
Č. Darvinas buvo aktyvus šalto vandens terapijos šalininkas.
Pirmoji oficiali įstaiga, siūlanti šalto vandens terapiją kaip gydymo priemonę, atsidarė JAV, 1843 m.
Viena populiariausių XIX a. hidroterapijos sanatorijų JAV buvo „Battle Creek Sanitarium“, kurią įsteigė garsusis „Kellogg‘s“ dribsnių kūrėjas Dž. H. Kelogas.
Šaltas dušas padeda išvengti raumenų skausmo po sporto.
Tikima, kad šaltas dušas stiprina aurą ir padeda apsisaugoti nuo neigiamų energijų bei pikto linkinčių žmonių.
Menstruacijų metu šaltas dušas nerekomenduojamas.