– Kodėl verta susirūpinti dėl traškančių sąnarių net tada, kai jų nelydi joks skausmas?
– Visada pradžioje atsiranda tik nedidelis traškesys. Jis vėliau linkęs suintensyvėti. Jeigu žmogus nekreipia į tai dėmesio, toliau aktyviai gyvena, sportuoja, ilgainiui pasireiškia ir skausmas.
Tas garsas atsiranda ne šiaip sau. Jį paprastai sukelia sąnario kremzlės pažeidimas. Jeigu jis jau atsirado, savaime nepraeis. Gali tik didėti. Tai lemiantys veiksniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, genetika, aktyvus sportas, traumos. Kuo anksčiau susirūpinsite ir kreipsitės į gydytojus, tuo mažiau kremzlė bus pažeista ateityje.
– Kokį gydymą taikote pacientams?
– Visas gydymas yra kompleksinis. Mes, ortopedai, sąnarių traškesiais besiskundžiančius pacientus siunčiame reabilitaciniam gydymui. Reabilitologas, vertindamas kiekvieną konkretų atvejį, pataria, kokius raumenis stiprinti. Taip pat kokių pratimų negalima daryti. Mes savo ruožtu paskiriame kremzlę stiprinančių preparatų (gliukozamino, chondroitino). Taip pat, esant kremzlės pažeidimams, į sąnarį galime suleisti hialurono rūgšties, kuri jį veikia teigiamai.
– Jei kremzlė pažeista, fizinė veikla labiau žalinga ar naudinga?
– Fizinis aktyvumas gali padėti, tačiau ne bet koks. Jį tenka pergalvoti, nes ne visi fiziniai pratimai į naudą sąnariams. Pavyzdžiui, patariama vengti gilių įtūpstų. Kuo giliau pritūpi, tuo labiau kremzlė įsispaudžia į šlaunikaulio girnelės vagą. O taip galima tik dar labiau save traumuoti.
Visų taip mėgstamas bėgimas nėra sąnariams sveikas sportas. Su kiekvienu žingsniu atatranka pereina per visus sąnarius. Kartais išgirstu žmones sakant: „Bėgau per skausmus ir laukiau, kad jie praeitų“. Toks elgesys ir lūkesčiai nepasiteisina. Skausmas rodo žmogui, kad kažkas nėra gerai. Jis rodo sąnario uždegimą, į kurį nekreipiant dėmesio per laiką atsiranda tinimas. Taigi, delsiant sąnariai ne tik traškės, skaudės, bet dar ir sutins. Todėl reaguoti reikia dabar, o ne laukti, kol negalavimai stebuklingai pranyks.
Kai pas mane apsilanko pacientai, kurie aktyviai bėgioja ir turi problemų su sąnariais, visada rekomenduoju atsisakyti bėgimo. Pavarijuoti sportą. Tarkim, nueiti į sporto salę, paminti dviratį, apsilankyti baseine, idant kuo tolygiau pasiskirstytų apkrova skirtingoms raumenų grupėms ir jos visos funkcionuotų. Tokiu būdu būtų išvengiama ir sąnario apkrovos. O pats raumenynas taip pat taptų visavertiškesnis nei vien nuo bėgiojimo.
– O kokią sporto šaką išskirtumėte kaip naudingiausią sąnariams?
– Idealiausias sportinis užsiėmimas, tausojantis sąnarius, yra plaukimas. Plaukiant dirba ir kartu tvirtėja visi raumenys, o sąnariai nepatiria krūvio. Todėl po įvairių operacijų ir reabilitacijų dažnai patariama pradėti lankyti baseiną. Taip pat sporto salę, tačiau tik su trenerio priežiūra. Tik, žinoma, tokiu atveju, reikėtų pradėti nuo lengvesnės sporto programos. Tik vėliau galima pamažu grįžti prie įprasto sporto, kuriame susiduriama su atatranka.
– Pastebite, kad sąnarių problemos jaunėja?
– Panašu, kad taip. Tarp mano pacientų nemažą dalį sudaro būtent jauni žmonės. Sunku pasakyti, su kuo tai susiję. Su paveldimumu ar traumomis. Galbūt dėl to, kad šiandien gyvename aktyvesnį gyvenimą nei anksčiau.