Pasirodo, saunos ir garų pirtys duoda nemažai naudos sveikatai, teigia integralios sveikatos ir geros savijautos programos vadovė, mokslų daktarė Chiti Parikh iš Niujorko presbitarionų Weill Cornell medicinos centro. Tad koks skirtumas tarp jų ir kaip pasirinkti sau geriausią variantą?
Kas yra sauna?
Saunos naudoja sausą karštį. Paprastai jos įkaitinamos iki 80-90 laipsnių Celsijaus, drėgmė jose yra labai maža. Kaitinimui naudojamas medis, dujos, elektra ar infraraudonųjų spindulių technologija. „Tai tarsi sėdėti orkaitėje“, – sako Ch. Parikh. Štai kodėl žmonės dažnai ant įkaitusių saunos akmenų pila vandenį – tai sukuria šiek tiek drėgmės, sako specialistė.
Žmonės sako, kad tokiame karštyje pasėdėti verta. Pasak Ch. Parikh, žmonės džiaugiasi pagerėjusia kraujotaka ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikata. Tyrimai rodo, kad reguliariai (mažiausiai keturis kartus per savaitę po 20 minučių) sauna besinaudojantys žmonės turi žymiai mažesnę insulto, infarkto ir demencijos riziką.
Sėdėti saunoje yra tas pats, kaip reguliariai sportuoti ant bėgtakio. Dėl karščio jūsų širdis turi stipriau susitraukinėti, kad cirkuliuotų kraujas, o tai reiškia, kad vien sėdėdami karštyje gaunate tam tikrą kardio treniruotę. (Turėkite omenyje, kad tai vis tiek negali pakeisti fizinio aktyvumo, kuris duoda daug kitokios naudos jūsų organizmui.)
Žmonės taip pat naudojasi sauna, norėdami sumažinti skausmą bei raumenų įtampą (štai kodėl daugelis po sunkios treniruotės renkasi sauną), įgyti energijos ir pagerinti nuotaiką.
Kalbant apie riziką, tai yra karščio sukeliama dehidratacija ir galvos svaigimas. Todėl labai svarbu pasirūpinti, kad prieš sauną ir po jo būtumėte pakankamai išgėrę vandens. Taip pat saunos vertėtų vengti, jeigu neseniai patyrėte infarktą ar turėjote kokią kitą širdies problemą, nes saunoje padidėja širdies susitraukimų dažnis.
Kas yra garo pirtis?
Iš esmės, garų pirtyse nėra taip karšta, kaip saunose, be to, čia daug didesnė drėgmė. Paprastai garų pirtys įkaitinamos iki 38-50 laipsnių Celsijaus, o drėgnumas siekia beveik 100 procentų, teigia Ch. Parikh. Tačiau nors garo pirtyje techniškai nėra taip karšta, dėl drėgmės čia karščio pojūtis stipresnis nei saunoje.
Garo pirtis sveikatai duoda tą pačią naudą (ir riziką), kaip ir sauna, nes karščio poveikis yra tas pats nepriklausomai nuo to, karštis sausas ar drėgnas. Tai reiškia, kad taip pat jūsų organizmas patirs tam tikrą kardio krūvį, sumažės skausmas ir raumenų įtampa.
Tačiau nepuoselėkite vilčių dėl svorio metimo. Viskas, ką numesite, bus vandens svoris, nes jūs stipriai prakaituosite. Tai galioja ir saunai, ir garų pirčiai.
Vis dėlto, garo pirtis turi šiokį tokį privalumą, jeigu susiduriate su kvėpavimo takų problemomis, tokiomis kaip astma ar alergijos.
„Tokias medicinines problemas gydantys medikamentai gali išsausinti jūsų kvėpavimo takus, – įspėja Ch. Parikh. – Garas šiek tiek sudrėkins ir atvers plaučius, taip pat sudrėkins kvėpavimo takus.“
Turėčiau rinktis sauną ar garo pirtį?
Vėl gi, jeigu turite problemų su kvėpavimo takais, geriausia rinktis garo pirtis, kad jie neišsausėtų (sauna juos gali dar labiau išsausinti), teigia Ch. Parikh. Visa kita – asmeninių prioritetų klausimas.
Nesvarbu, ką pasirinksite, Ch. Parikh rekomenduoja pradėti po truputį ir nuo žemai. Kuo žemiau (tai yra, arčiau grindų) saunoje ar garo pirtyje sėdite, tuo mažesnis karštis, nes karštis kyla aukštyn. Nors sveikatai didžiausia nauda, kai sauna ar garine pirtimi naudojamasi reguliariai (jeigu įmanoma, kelis kartus per savaitę), galbūt pradėkite nuo vieno karto, kuris trunka ne ilgiau kaip penkias-dešimt minučių. Stebėkite, kaip jaučiatės, o paskui galite pamažu didinti trukmę.
Išvada: Saunos ir garo pirtys siūlo daug tokios pačios naudos (ir rizikų), todėl tai yra asmeninių prioritetų klausimas. Tereikia išsiaiškinti, kuri jums labiau tinka.