Sausakimši sporto klubai
Sporto klubų „Lemongym“ marketingo projektų vadovė Augustina Ramonienė pastebi, kad kiekvienų metų pradžioje klubuose sportuojančiųjų skaičius ženkliai išauga: „Kiekvienų metų sausio mėnesį stebime 15–20 proc. klientų srautų augimą. Nenuostabu, nes vedini naujų metų iššūkių žmonės dažnai linki sau sportuoti daugiau ar apskritai pradėti sportuoti.“
Moterims aerobikos treniruotes vedanti Ieva Januškienė sako, kad sausį į grupes sportininkės grįžta motyvuotos. Kai kurios vietoje vienos ar dviejų treniruočių per savaitę nusprendžia ateiti tris kartus. Pirmąją metų savaitę pasirodo ir būrys naujokių.
„Grupinės treniruotės būna perpildytos. Dabar net turiu laukiančiųjų sąrašą. Lankau sporto klubą, ir ten pastebiu, kad metų pradžioje jis būna pilnas“, – pasakoja sporto studijos „Step Up“ Kretingoje įkūrėja.
Jai pritaria ir treneris, mitybos konsultantas Mantas Panavas: „Iš tiesų, nerašyta taisyklė, jog sausį visada duris atveria gausus srautas tiek naujų, tiek vėl iš naujo įsikvėpusių sportuoti žmonių. Juk dauguma jau metų gale prisižada, kad „nuo sausio tai viskas“, o kur dar kalėdinės puotos… Nori nenori jau eini į sporto klubą.“
Pasiduoda pavasarį
Treneriai pastebi, kad sportuoti pradėję žmonės aktyviau treniruojasi maždaug iki pavasario. Tuomet jų skaičius sparčiai krenta.
„Po Velykų prasideda pavasariniai pasimuliavimai. Nebeateina 30–50 proc. lankiusiųjų treniruotes. Sudėtinga ir su mitybos pažadais susitvarkyti. Klientės dažnai pasiskundžia, kad „štai, praėjo tik šešios dienos nuo pažado sveikai maitintis, ir jau suvalgiau pakelį čipsų, guminukų ar šokoladą…“ – pasakoja trenerė I.Januškienė.
Trenerio M.Panavo įsitikinimu, dažniausia problema, kad žmonės užsibrėžia per didelius tikslus, o laikotarpį jiems įgyvendinti numato per trumpą: „Taip motyvacija greitai išgaruoja… Svarbu prisiminti, kada viskas pasikeitė, kiek laiko praėjo ir suprasti, jog ne per naktį atsirado, ne per dieną ir išnyks. Reikia turėti rutiną, planą ir „step by step“ jo laikytis. Dar svarbu nesijausti kankinamam sportu. Tai niekur neveda.“
Nori daug ir greitai
Sporto treneriai rekomenduoja startuoti mažais žingsneliais ir sportą jaukintis pamažu – taip organizmas lengviau adaptuojasi, o džiuginantys rezultatai ateina greičiau.
„Dažnai naujokai pradeda sportuoti daug ir dažnai – tai organizmui yra šokas. Kūnas nebespėja atsigauti ir pailsėti. Taip pat didelė dalis sportuojančiųjų nesitaria su specialistais, inicijuoja sporto rutiną, remdamiesi savo žiniomis“, – sako A.Ramonienė. Moters teigimu, tai retai kada atneša efektyvių rezultatų, todėl mažėja motyvacija, o tikimybė pakenkti sveikatai didėja.
„Tiesa, būna, kad per trumpą laiką pasiekiama daug, tačiau, jei priemonės drastiškos, viskas sugrįžta ir dar „dovanų“ palieka. Reikia balanso ir gero, tikslingo plano“, – primena M.Panavas.
Dar viena klaida, kurią daro pradedantieji sportuoti, yra prasta mityba. „Dauguma sportuojančiųjų nori numesti svorio. Viena moterų grupė galvoja, jog pasportuosiu ir nukris penki kilogramai, nesvarbu, ką valgau. Kita grupė valgo stipriai per mažai. Žinoma, sportas tikrai pagerina vaizdą veidrodyje, bet ne visada tiek, kiek norisi, ypač jei nėra sureguliuota mityba, – teigia aerobikos trenerė Ieva Januškienė. – Patariu siekti geresnės savijautos, o ne mažesnio skaičiaus svarstyklėse – viskas ateis su laiku.“
Sporto trenerių teigimu, sportuojančiųjų motyvacijai taip pat kenkia lyginimasis su kitais. „Juk visų pirma ateiname dėl savęs. Reikėtų suprasti, jog kiekvienas kūnas unikalus bei skirtingas. Ir tai, ką daro kas nors kitas, mūsų kūnams gali visiškai netikti. Nekreipkite dėmesio į aplinkinius – sportuokite jausdami save. Su meile ir pagarba sau bei kūnui“, – pataria jogos trenerė L.Gansiniauskaitė.
Komentaras
Psichoterapeutė Indrė Lapėnienė:
– Ką manote apie naujametinių pažadų fenomeną?
– Naujametinių pažadų fenomenu esu suinteresuota kaip psichoterapeutė. Šie pažadai, duodami sau kiekvienų metų pradžioje, dažnai atspindi gilias asmenines vertybes ir siekius. Naujametiniai pažadai yra kaip simbolinis veiksmas, leidžiantis pažvelgti į save iš naujo, apsvarstyti savo gyvenimo kokybę ir nustatyti tikslus tobulėjimui. Naujametiniais pažadais tarsi iš naujo nustatoma asmeninė ir profesinė gyvenimo trajektorija.
– Kodėl šių pažadų dažnai sunku laikytis?
– Pirmiausiai, dažnai pažadai yra pernelyg ambicingi arba neapibrėžti. Antra, trūksta realistinio plano ar strategijų, kaip šiuos pažadus įgyvendinti. Be to, žmonės dažnai nesupranta, kad elgesio keitimas yra procesas, reikalaujantis laiko ir pastangų.
Siekiant padidinti šansus išlaikyti naujametinius pažadus, svarbu nustatyti realistinius, konkrečius tikslus. Reikėtų vengti neapibrėžtumo, pavyzdžiui, „būti laimingesniu“, o vietoje to nustatyti konkretesnius tikslus, pavyzdžiui, „pradėti dieną 10 minučių meditacija“. Taip pat reikėtų įprasti save stebėti ir reguliuoti, būti kantriems su savimi per šį keitimosi procesą.
Taip pat svarbu pripažinti, kad kiekvienas žingsnis link šių tikslų, net ir nedidelis, yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi.