„Gėriau vaistų kursą – iš pradžių pagerėjo, tačiau vėliau liga vėl tapo ūmi. Gydytoja sakė, kad reikia didinti vaistų dozę. Tuomet supratau, jog pakliuvau į uždarą ratą: jeigu gersiu cheminius vaistus, dozę turėsiu nuolat didinti, o tai atsilieps kepenims, inkstams, kuriuos gydyti reikės geriant kitus vaistus. Ir visa tai dar nereiškia, jog liga bus išgydyta. Nusprendžiau kovoti su ligos priežastimi, o ne su jos pasekmėmis“, – pasakoja S. Gandžumianas.
Būtent tuomet dizaineris atrado akupunktūrą, senąją indų ir tradicinę kinų mediciną. Jis pats baigė kelis metus trukusius tradicinės kinų medicinos kursus, išmoko, kaip padėti sau ir kitiems.
„Tai, ką Rytuose žmonės taikė prieš 3-4 tūkst. metų, šiuolaikinė medicina atranda tik dabar: taškus pėdose, rankose, veide ir t. t. Nesakau, kad šiuolaikinė medicina yra blogis, gyvename šiuolaikinėje visuomenėje ir žmonija turi progresuoti, visgi gyvenimas turi būti harmoningas, o technokratiją pamirštama derinti su dvasingumu ir žmogiškumu. Visuomet paprasčiausia išgerti tabletę, tam nereikia pastangų, tačiau tikiu, kad sveikam išlikti gali padėti tik darbas su savimi, o mano toks tikslas ir yra – likti sveikam ir padėti artimiems žmonėms“, – pasakoja S. Gandžumianas.
„Rytą pradedu akupresūra, t. y. taškiniu masažu, dar gulėdamas lovoje. Ji suteikia galimybę man atsikelti greičiau, jaustis žvalesniam. Vėliau seka joga, meditacija. Taip pat teko išmokti gydymo degančia pelyno žole, vadinamąja moksa, ji padeda jaučiant skausmus, esant uždegiminiams procesams ir pan. Nors darbotvarkė įtempta, stengiuosi savo sveikatai skirti nemažai dėmesio. Kitas dalykas – kai jaučiuosi sveikas, man užtenka 5 valandų miego, diena prailgėja, todėl lieka laiko ir darbui su savimi“, – teigia garsus dizaineris. S. Gandžumianas savo artimiesiems padeda geriau jaustis, darydamas masažą, šildymą moksa.
„Išmokau valdyti ne tik savo ligą, kuri po akupunktūros ji nebuvo atsinaujinusi, bet apskritai visą savo kūną. Be to, esu vegetaras ir man dėl to labai palengvėjo. Nuo vaikystės nemėgau mėsos, ji man energijos nesuteikdavo, o, atvirkščiai, buvo lyg nereikalingas balastas organizmui“, – teigia garsus dizaineris.
Kinijoje svarbiausius taškus, tokioms dažnoms ligoms kaip sloga gydyti, žino vos ne kiekvienas gyventojas. Tuo tarpu Lietuvoje kinų medicina dar tik atrandama ir ji nepelnytai tampa tik paskutine viltimi, gydant tokias sunkias ligas kaip artritas, išsėtinė sklerozė, virškinimo problemos ir t. t.
Pastebima, jog į akupunktūros seansus ar mokytis tradicinės kinų medicinos dažnai ateina žmonės, kurie būna nusivylę, neradę išeities, kaip išgydyti savo ar artimųjų ligą. Dažnai tai būna po ilgamečio gydymo kitais būdais, vadinasi, ligai toli pažengus. Šiais atvejais jie būna nusiteikę pakeisti gyvenimo būdą, mąstyseną, netgi prisimena savo vaikystės svajones ir pakeičia profesijas.
Tradicinė kinų medicina laikoma gyvenimo meno filosofija. Rytų gydymo metodo esmė yra gydyti visą žmogų, o ne atskirą ligą. Kitaip tariant, gydomi ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai bei emociniai negalavimai. Ši Rytų medicina apima gydymą akupunktūra, taškiniu masažu, gydymą žolėmis, kaitinimą moksa ir svarbiausia – darbą su savimi.
Akupunktūra daugelyje šalių derinama su šiuolaikine medicina. Pasaulinė sveikatos organizacija netgi yra sudariusi ligų, kurioms rekomenduojama taikyti akupunktūrą, sąrašą. Teigiama, jog akupunktūra yra vienintelė, kuri gali išspręsti tokių ligų kaip nugaros, stuburo, galvos, sąnarių, galūnių skausmai, padidėjusio skrandžio rūgštingumo ir pan. priežastis.