Atopinis dermatitas
Atopiniu dermatitu vadinama lėtinė odos liga, kuriai būdingas uždegiminis procesas, sausumas, o neretai ir niežėjimas. Nors populiariausias atopinis dermatitas tarp vaikų, visgi ši odos liga kartais pasitaiko ir suaugusiems. Rizika susirgti glaudžiai susijusi su genetika, t. y. jei vienas iš tėvų turi šį odos susirgimą, rizika jį paveldėti vaikui siekia net iki 50 procentų.
Simptomai
Pagrindinis ligos simptomas – niežintys bėrimai. Neretai niežulys yra labai intensyvus ir kaip reikiant neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Atopiniam dermatitui būdingas simetriškas bėrimų išsidėstymas, kuris priklauso dar ir nuo paciento amžiaus.
Mažiems vaikams (maždaug iki 4 metukų) dažniausiai išberia veidą, kaklą, po kurio laiko bėrimai apima liemenį, atsiranda kelių bei alkūnių vidinėse pusėse. Mažyliams būdingas odos paraudimas, pūslelės, labai dažnas šlapiavimas.
Vyresniems vaikams bei suaugusiems atopinio dermatito bėrimai paprastai pasirodo kaklo šonuose, ant sprando, taip pat rankų bei kojų lenkimų vietose. Skirtingai nuo mažyliams pasireiškiančio atopinio dermatito, suaugusiems ir vyresniems vaikams būdinga sausa ligos forma, t. y. oda ne šlapiuoja, o, atvirkščiai, yra sausa, pleiskanoja, gali pasireikšti nedidelis patinimas, paviršius gali būti storesnis, grublėtas. Sausėti gali viso kūno oda, ne tik ten, kur ligos pažeista.
Kas skatina atopinio dermatito paūmėjimą?
Atopiniam dermatitui būdinga banguojanti ligos eiga, tai reiškia, kad ilgą galima suvaldyti, pasiekti gerų rezultatų ir juo išlaikyti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių ji gali paūmėti. Tokius paūmėjimus neretai išprovokuoja kai kurie veiksniai, pavyzdžiui:
maisto produktai (žuvis, citrusiniai vaisiai, karvės pienas ir pan.);
įkvepiamieji alergenai (pavyzdžiui, dulkių erkutės, žiedadulkės ar pan.);
skalbimo priemonės ar kitos buitinės chemijos priemonės;
tam tikri vartojami vaistai;
odos infekcijos ar kt.
Atopinio dermatito paūmėjimą gali sukelti ir tokie aplinkos veiksniai kaip šaltis, karštis, prakaitavimas ir kiti. Beje, neretai paūmėjimo priežastimi yra ir stresas.
Atopinio dermatito gydymas
Pirmiausia labai svarbu neužsiimti savigyda – pastebėję dermatito simptomus kreipkitės į gydytoją dermatologą – bus parinktas tikslingas gydymas ir liga greičiau bei efektyviau suvaldyta.
Jei ligos forma lengva, daugeliu atvejų užtenka specialių kremų, tepalų, o jei ligos forma sunkesnė, gydytojas dermatologas skirs ir geriamuosius medikamentus.
Gydytojo konsultacija svarbi, nes vaistų poveikis yra skirtingas (vieni gali slopinti niežulį, kiti – gydyti infekciją, skatinti pleiskanų pasišalinimą ar kt.), tad labai svarbu nustatyti, koks poveikis aktualus konkrečiu atveju.
Seborėjinis dermatitas
Šio tipo dermatitas paprastai pasireiškia plaukuotose kūno vietose arba tose, kuriose ypač daug riebalų liaukų, pavyzdžiui, skalpo odoje, nugaroje, ant veido, šlaunų srityje, labai dažnai dermatito pažeidžiamos ir zonos už ausų.
Simptomai
Ryškiausias seborėjinio dermatito simptomas yra tas, jog ant odos atsiranda uždegiminio proceso sąlygotas paraudimas, kuris būna padengtas pleiskanomis ar gelsvais žvyneliais. Odą toje vietoje dažnu atveju niežti. Esant švelniai ligos formai paprastai būna pažeista tik plaukuotoji galvos odos dalis, vargina pleiskanojimas. Sunkesnių ligos formų atveju oda būna stipriai paraudusi, vargina intensyvus niežėjimas, o tai turi įtakos ne tik estetiniam vaizdui, bet ir gyvenimo kokybei, tad net ir pajutus silpnus ligos simptomus gydytojo dermatologo konsultacija bus tikrai labai vertinga.
Seborėjinio dermatito gydymas
Kaip ir daugelio kitų odos ligų atveju, seborėjinio dermatito gydymo planas labai priklauso nuo to, kokia yra ligos forma ir kur ji išplitusi. Jei liga pasireiškia plaukuotoje galvos dalyje ir yra lengvos formos, daugeliu atvejų užtenka tinkamai parinkto šampūno. Jei to nepakanka, gydytojas dermatologas pasiūlys vartoti tam tikrus steroidinius preparatus. Jokiu būdu medikamentų nesirinkite patys savo nuožiūra. O jei dermatitas pasireiškia ne plaukuotoje odos dalyje, dažnu atveju skiriami priešuždegiminių ir priešgrybelinių savybių turintys odos kremai. Jei liga labiau išplitusi, drauge su kremais gali būti skirti ir geriamieji preparatai.
Efektyvesnei ligos kontrolei
Kadangi seborėjiniam dermatitui nemažai įtakos turi ir mityba bei tam tikras gyvenimo būdas, tai sėkmingai ligos kontrolei, simptomų palengvinimui ar ligos prevencijai tikslinga būtų į racioną įtraukti produktų, turtingų vitaminų bei mikroelementų (pavyzdžiui, veršienos, paukštienos, žuvies, kruopų, riešutų, sėklų ir pan.). Ribokite ar visai nevartokite alkoholio, iki minimumo mažinkite suvartojamo cukraus kiekį.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktiniu dermatitu vadinamas odos uždegimas, kurį sukelia tam tikra dirginanti medžiaga kontakto su oda metu. Šis dermatitas gali būti dviejų rūšių: alerginis arba iritacinis. Pirmuoju atveju bėrimų atsiradimą sąlygoja imuninė sistemą, kuri – susidūrusi su alergenu – ima gaminti antikūnus, dėl ko ir pasireiškia ligos simptomai. Alergines odos reakcijas gali sukelti tam tikros buityje naudojamos cheminės priemonės, lateksas, augalai ar kt. Antruoju atveju, kai dermatitas yra iritacinis, bėrimai atsiranda ne dėl imuninės sistemos, tačiau esant tiesioginiam dirginančios medžiagos kontaktui su oda. Šios rūšies kontaktinį dermatitą gali sąlygoti, pavyzdžiui, šarmai, rūgštys, vanduo ar kt.
Simptomai
Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies kontaktinis dermatitas pasireiškė, jam bus būdingi labai panašūs simptomai. Po odos kontakto su dirginančia medžiaga oda paraus, gali patinti, atsiras niežėjimas, neretai oda ima šlapiuoti. Odos paviršiuje gali atsirasti žaizdelių, pūslelių, taip pat galimas pleiskanojimas.
Kontaktinio dermatito gydymas
Šio dermatito atveju svarbiausia yra pašalinti alergeną, t. y. nutraukti kontaktą su dirginančia medžiaga. Ne mažiau svarbu pasirūpinti odos drėkinimu, maitinimu, apsauga. Gydytojas dermatologas, įvertinęs jūsų būklę, skirs tinkamiausias priemones – tai gali būti kremai ir / ar antihistamininiai preparatai.