Įprasčiausi podagros simptomai – sąnarių patinimas, skausmas ir audinių paraudimas, rodantis, kad vyksta sąnarių ir aplink juos esančių audinių uždegimas. Tuo pačiu metu pacientą gali kamuoti ir nuovargis, bendras negalavimas, šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas, irzlumas dėl prastos savijautos ir apsunkinto judėjimo. Taip nutinka dėl to, kad būtent sąnariuose dažniausiai nusėda netirpūs uratai, susidarę dėl per didelio šlapimo rūgšties kiekio organizme, o šie uratai ilgainiui pažeidžia sąnarius ir vidaus organus, prisideda prie uždegimo vystymosi ir mazgelių formavimosi. Šlapimo rūgšties kiekis organizme padidėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių – suaktyvėjusios jos gamybos ir sutrikusio pasišalinimo per inkstus. Pacientą gali kamuoti abi priežastys tuo pačiu metu.
Podagra neretu atveju sergama metų metus, apie tai net nesusimąstant. Ūminis sąnario uždegimas prasideda ir praeina – tiesiog išgeriama vaistų nuo skausmo ir net nenutuokiama, kad liga progresuoja toliau. Dažnas pacientas į gydytojus kreipiasi jau su gerokai pažengusiu šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimu, kuomet jau reikia ir aktyvesnio gydymo, ir jau stebimi negrįžtami sąnarių pažeidimai, deformacijos.
Tokiems pacientams jau formuojasi poodiniai mazgeliai ar net vystosi vidaus organų pažeidimai. Iš tikrųjų nereikėtų ignoruoti nei vieno sąnario uždegimo (dažniausiai pažeidžiamas kojos nykščio sąnarys, tačiau gali būt pažeidžiami ir kiti sąnariai), nes labai tikėtina, kad šie uždegimai kartosis ir tai vyks vis dažniau, o nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo suteiks tik trumpalaikę pagalbą, neišspręsdami pagrindinės ligos priežasties. Vis dėlto stebima tendencija, kad pacientai ieško pagalbos tik tuomet, kai jau niekas nebepadeda. Tokie pacientai neretai pripažįsta, kad pirmieji sąnarių uždegimo priepuoliai pradėjo kamuoti dar prieš penkis ar dešimt metų. Žinoma, ligos eiga gali labai skirtis. Vieniems pasitaiko tik keletas priepuolių per visą gyvenimą, o kitiems išsivysto lėtinis sąnarių uždegimas, kuriam būtinas visą gyvenimą trunkantis gydymas, kitaip situacija gali tapti praktiškai nevaldoma.
Podagra diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, apklausiant pacientą, pasidomint jo mityba ir žalingais įpročiais, šeimos narių sveikatos sutrikimais (svarbus ir genetinis faktorius), įvertinant sąnarių būklę ir sąnario skysčio sudėtį. Jei sinoviniame skystyje pastebima uratų mikrokristalų, tuomet podagros diagnozė labai tikėtina. Ši liga dažniausiai prasideda vyresniems vyrams, tačiau ja gali sirgti ir moterys, ypač po menopauzės. Podagra greičiau ir lengviau išsivysto nutukusiems, nesveiku maistu ir alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu ir t.t.
Priepuolių pasireiškimą provokuoja badavimas, nušalimas, operacijos, sunkios sveikatos būklės (pavyzdžiui, infarktas ar insultas), tam tikri vaistiniai preparatai ir panašiai. Podagros priežastys žinomos ne visada, bet jos rizikos faktoriai/ ligą paskatinantys veiksniai – visiškai aiškūs.
Podagros gydymas remiasi priepuolių simptomų lengvinimu ir pastangomis išvengti šių skausmingų nemalonių paūmėjimų. Ūminio sąnario uždegimo metu siekiama numalšinti skausmą, tad dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidai, sugriežtinta dieta, kurioje nebūtų riebios ir keptos mėsos, mėsos subproduktų – kepenų, širdžių, inkstų, smegenų, taip pat žuvies, ankštinių daržovių, rūgštynių, špinatų, alkoholio (ypač alaus), mielinių kepinių, šokolado ir kitų riebių saldumynų, sultinių, riebių padažų ir panašiai.
Ilgalaikis ir reguliarus šlapimo rūgšties gamybą slopinančių ir jos išsiskyrimą gerinančių vaistinių preparatų vartojimas padeda išvengti podagros priepuolių ir gerinti bendrą organizmo būklę. Mityba visuomet turėtų būti sveika ir svarbiausia – saikas, mat valgyti galima visko, svarbiausia nepersivalgyti ir nepiktnaudžiauti purinų gausiais produktais. Vertėtų gerti daugiau vandens, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, tačiau geriau vengti stiprios kavos ir arbatos.