Vis dėlto daugumos merginų maniją šiai „tobulai nosytei“ neretai tenka „nugesinti“ dėl labai objektyvių priežasčių, kuriomis atsiųstame pranešime žiniasklaidai dalinasi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas med. m. dr. Kęstutis Maslauskas, besispecializuojantis būtent rinoplastikos srityje.
- Gydytojau, sakykite, kodėl tikrai ne kiekvienas plastikos chirurgas noriai imasi nosies korekcijos operacijų ir Lietuvoje vos vienas kitas gali save vadinti būtent šios srities ekspertu?
- Lietuvoje tikrai nesu vienintelis, kuris atlieka daug nosies korekcijos operacijų, bet taip – mūsų, besispecializuojančių rinoplastikoje, nėra tiek daug, kiek, tarkime, kūno ar krūtų operacijas atliekančių plastikos chirurgų. Manau, kad tai susiję su rizika ir preciziškumo poreikiu: kūno linijose nesimato disproporcijos net tada, kai skirtumas lyginant abi kūno puses būna centimetras, tuo tarpu veide matomas ir vienas milimetras. Tikriausiai sutiksite, kad tai milžiniška atsakomybė, reikalaujanti ypatingo kruopštumo.
- Ar pastebite paskutiniu metu išaugusį būtent nosies korekcijos operacijų poreikį? O gal jis visada buvo, tik dabar pasikeitė tendencijos ir pageidavimai?
- Visais laikais egzistavo supratimas apie tai, kaip atrodo „graži nosis“, ypač moterų tarpe. Todėl į plastikos chirurgus pacientai visada kreipdavosi tada, kai tas neatitikimas būdavo per didelis. Tarkime – labai didelė kuprelė arba itin stambus nosies galas. Šiuo metu galima pastebėti tendencijas, kai pageidaujama būtent labai „siauros riestos nosytės“, nes tai tapo tiesiog madinga ir dauguma merginų svajoja tokią turėti plastikos chirurgijos dėka.
Manau, kad tai susiję ir su asmenukių išpopuliarėjimu: juk kai paprastai žiūrime į save veidrodyje, nematome visų kampų ir jais krentančios šviesios bei šešėlių. Tuo tarpu asmenukės tarsi išryškino tai, ko dauguma anksčiau nepastebėdavo – asimetriją, netolygumus, „negražius kampus“.
- Bet gal tai nėra blogai? Juk jei neeksperimentuojama su išvaizda be saiko ir viskas pavyksta vos vienos operacijos metu – tai atrodo iš tiesų puikus sprendimas toms, kurios svajoja turėti gražesnę nosį.
Iš esmės taip, bet aš galiu įvardinti mažiausiai tris priežastis, kodėl neverta taip stipriai „įsikabinti“ į šią idėją ir atkakliai siekti būtent tokio nosies rezultato.
Pirma ir tikriausiai pagrindinė priežastis, kodėl dažnai tenka atkalbinėti nuo tokių pageidavimų, tai galimi kvėpavimo funkcijos sutrikimai. Tikrai pripažįstu, jog daliai moterų tai yra įmanoma, bet tikrai ne visoms. Jei nosies oda nėra pakankamai plona, nosies siaurinimas gali sukelti kvėpavimo sutrikimus. Mano tikslas yra ne vienkartinis efektyvus rezultatas kurį įsidėčiau į albumą, o siekis, kad visą likusį gyvenimą pacientai jaustųsi gerai dėl mano atliktos operacijos. Štai kodėl visada vertinu ilgalaikius rezultatus ir patariu tai, kas manau esant geriausia pacientams.
Antra priežastis, kodėl ne visada reikia skubėti daryti siaurą riestą nosytę – tai madų pokyčiai. Tai, jog šiandien būtent tokia nosis yra madinga, dar nereiškia, jog taip bus visada. Štai, kad ir lyginant su antakių mados tendencijomis, kur atrodo viskas paprasta – kas kelis metus tendencijos pasikeičia ir moterys puola keisti savo antakių formą, storį, išpildymo techniką. Su nosimi ne viskas taip paprasta – kiekviena pakartotinė operacija jau yra sudėtingesnė ir rizikingesnė, todėl merginos turėtų pagalvoti, ką darytų, jei riestos nosytės išeitų ir mados. Beje, šios tendencijos jau pastebimos kai kuriose kitose vakarų Europos šalyse: vis daugėja prašymų pakartoti nosies operaciją pašalinant per didelį riestumą.
O trečia priežastis, kodėl verta susilaikyti ir gerai apgalvoti tokį pageidavimą – veido proporcijos. Jei vienoms merginoms tokia „maža riesta nosytė“ tinka idealiai, tai prie kai kurių veidų tai gali atrodyti mažų mažiausiai keistai. Tada pati nosis atrodo lyg ir graži, bet keičiasi visos kitos veido proporcijos. Tikrai esu matęs atvejų, kai būtent tokia tipinė nosis atrodė beveik komiškai ir visai netiko prie veido formos, akių ir skruostų.
- Tai ar galima būtų teigti, kad kartais moterys, žinoma, ir vyrai, bet šiuo atveju kalbėdami apie riestas nosytes turime galvoje moteris, dažnai pamatę žurnale ar ekrane gražų modelį su maža riesta nosyte įsivaizduoja jog ir jos taip atrodys po operacijos?
- Tikrai taip, esu ne kartą susidūręs su situacija, kai man rodo kitą pavyzdį ir sako „ir man taip reikia“. Deja, labai retai kito žmogaus nosis tiks ir jam. Simuliacija kompiuterio ekrane šiek tiek padeda suvokti galimą vaizdą, tačiau tai toli gražu nėra galutinio rezultato garantas, jau vien todėl, kad galutinis rezultatas nuo plastikos chirurgo priklauso tik 30–40 proc., o visa kita priklauso nuo individualių paciento organizmo savybių. Štai kodėl didžiausiais savo darbo laimėjimais laikau tas plastines nosies operacijas, po kurių pacientai atrodo pagražėję, veido proporcijos subtiliai dera tarpusavyje, o kartu išlieka ir kiekvieno unikalumas. „Prigaminti“ daug vienodų nosių ir patalpinti jas Instagrame nėra mano siekiamybė, aš noriu gatvėje sutikęs tas merginas šypsotis iš laimės, matydamas ne tik jų nosis, bet ir džiugesio pilnas akis.
- Skamba labai gražiai, bet ar visada pavyksta tai išpildyti?
- Kaip ir minėjau viskas labai priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo kiekvieno organizmo, jo randėjimo savybių, nuo odos storio. Dirbdamas su Pjezo technika, kuri yra viena naujausių ir pažangiausių pasaulyje, turiu galimybę pakankamai tiksliai atidalinti audinius, vis dėlto – niekada nežinau, kaip reaguos organizmas po operacijos. Reikia nepamiršti ir to, kad rinoplastika turi ilgiausią pooperacinį periodą, lyginant su kitomis plastinėmis operacijomis – tai yra net 1,5–2 metai. Kad ir kaip tobulai man pavyksta „sudėlioti“ visas nosies struktūras, dalis proceso prasideda tik po operacijos ir pats niekada nežinau, kaip viskas atrodys po tų pusantrų metų.
- Betgi tai labai ilgas periodas. Kaip pacientai ištveria ir nepuola į paniką pamatę pirmą vaizdą po operacijos?
- Patikėkite – dar ir kaip puola. Dažnai juokauju, kad mums, plastikos chirurgams, reikėtų duoti ir psichologo diplomą, nes didžiąją laiko dalį dirbame su pacientų psichologiniu paruošimu operacijai ir pooperaciniam periodui. Įsivaizduokite, kai nuimame tvarstį, kokį vaizdą pamato žmogus: veidas patinęs, nosis kampuota, dar užriesta per daug į viršų, nes operacijos metu taip buvo užklijuotas pleistras.
Būna ir ašarų, ir ko tik nori, bet pamažu kalbu su pacientais, pasakoju, kaip dabar kiekvieną dieną vaizdas gerės, kad po kelių savaičių jau bus galima gyventi įprastą gyvenimą, eiti į darbą ir t.t... Pacientus nuteikiu netgi tam, kad ir vėliau net dienos bėgyje vaizdas keičiasi, nuo šilumos patinsta, šaltyje atslūgta – ir visa tai normalu, toks yra nosies gijimo pooperacinis periodas.
Atslūgus pirmam išgąsčiui, dažniausiai po to viskas einasi sklandžiai – sulaukiu pacientų nuotraukų su padėkos žinutėmis ir pasidalinimais Instagrame ar kitoje viešoje erdvėje. Tai man suteikia motyvacijos ir toliau užsiimti šia praktika.
- Vis dėlto, ar galima sakyti, kad egzistuoja kažkokie moterų nosies grožio standartai, kurie būtų nepavaldūs besikeičiančiam laikui?
- Žinoma, tokie „moteriškos nosies“ grožio standartai egzistuoja. Dažniausiai pacientės kreipiasi prašydamos pašalinti nosies kurpelę arba pasiaurinti nosies galą. Jei pirmu atveju galime padėsi visoms ir visiems, tai siaurinti nosies galą geriausia tada, kai nosies oda pakankamai plona. Esant storai odai tik labai minimaliai galime tai koreguoti.
Moterims tie standartai paprastai atitinka tokius kriterijus:
- Nosis tiesi arba vos su švelniu riestumu nosies gale;
- Kampas tarp nosies ir lūpų turėtų būti atviresnis – t.y. 95–105 laipsnių.
Net ir laikantis šių grožio standartų, mes plastikos chirurgai turime pakankamai laisvės kurti unikalias, tinkančias prie individualių veido bruožų, nosis.
- Ir pabaigai, gydytojau, paskutinis klausimas: ar nesigailite nusprendęs gilintis į rinoplastiką ir būti vienu iš nedaugelio, bent jau Lietuvoje, kurie imasi tokių sudėtingų operacijų?
- Tikrai nesigailiu, nuoširdžiai sakau, kad net ir tais atvejais, kai operacijos būna labai sudėtingos ir rezultatas neprognozuojamas, tikiu, kad prisidedu prie grožio kūrimo, o juk veide labiau nei kitur matosi tai, ką sukūriau. Žinau, kad idealių proporcijų žmonių veiduose nei iki operacijos, nei po operacijos neegzistuoja, o net jei ir egzistuotų, skirtingi apšvietimai ir šešėliai darant asmenukę tai gali iškreipti. Todėl mano tikslas kurti ilgalaikį grožį, ne šablonišką, o tokį, kuris patobulintų kiekvieno žmogaus unikalias savybes, suteikdamas joms estetikos ir malonaus įspūdžio pojūtį.