Vaikams komplikacijos – dažnesnės
Pats peršalimas dažniausiai nėra pavojingas, vis dėlto jis gali sukelti pačių įvairiausių komplikacijų. Skaičiuojama, kad maždaug penktadaliui vaikų jis komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu (otitu). Kartais komplikacijos apima prienosinių ančių uždegimą, bronchitą, o kartais net ir plaučių uždegimą. Suaugusiesiems komplikacijos pasitaiko rečiau. Jiems peršalimas arba sloga dažniau komplikuojasi sinusitu, apie kurį informuoja galvos skausmas ir spaudimas, sunkesnis gleivių nutekėjimas, nosies užsikimšimas.
Vaikas gali sirgti beveik kiekvieną mėnesį
Peršalimas yra bene dažniausia priežastis, dėl kurios kreipiamasi į šeimos gydytojus. Skaičiuojama, kad peršalimo ligos sudaro net apie pusę visų žmonijoje pasitaikančių ligų. Tarp vaikų peršalimo ligos dar dažnesnės – pasirodo, kad jos sudaro net tris ketvirtadalius visų „vaikiškų“ ligų. Statistika rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis gali sirgti net iki 10 kartų per metus. Taigi, visai nesunku suskaičiuoti, kad vidutinis vaikas gali sirgti vos ne kiekvieną mėnesį. Jei vieno peršalimo ligos trukmė vidutiniškai yra 1-2 savaitės, tuomet visai nesudėtinga suprasti, kad vaikas gali sirgti net apie 20 savaičių per metus. Todėl tėveliams gali atrodyti, kad darželinukas serga nuolat. Tai visiškai normalu, nes vaikų imuninė sistema nėra pilnai susiformavusi. Vis dėlto verta pasistengti, kad vaikas sirgtų kuo rečiau ir jo higienos įpročius ugdyti nuo pat mažų dienų.
Plinta oro – lašeliniu būdu
Peršalimo ligas platina užsikrėtęs žmogus. Virusai plinta oro – lašeliniu būdu per nešvarius paviršius arba kai žmogus kosėja ir čiaudi, nes įvairių sukėlėjų yra jo nosies išskyrose ir skrepliuose. Taigi virusas į sveiko žmogaus kvėpavimo sistemą gali patekti ne tik oru, bet ir per nešvarias rankas, paviršius ir artimo kontakto metu.
Peršalimo ligų galima išvengti
Peršalimo ligų galima išvengti, todėl žmonės turėtų būti kuo išsamiau informuojami apie peršalimo ligų profilaktiką. Rekomenduojama vengti kontakto su sergančiais asmenimis, o sergantys asmenys turėtų laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei neiti į viešas vietas.
Rekomenduojama dėvėti apsaugos priemones, pavyzdžiui, nosį ir burną dengiančias kaukes. Kosint ir čiaudint būtina alkūne prisidengti burną. Kiekvienam rekomenduojama kuo dažniau plautis rankas. Svarbu ir tai, kaip plaunamos rankos – tai reikia daryti ilgiau ir kruopščiau, naudojant muilą. Jei rankų nusiplauti galimybės nėra, tuomet reikėtų naudoti dezinfekcinį skystį. Taip pat reikėtų nepamiršti vėdinti ir drėkinti patalpas, nes sausas ir „stovintis“ oras yra puiki terpė, tinkama daugintis virusams ir bakterijoms. Kiekvienas turėtų stengtis nešvariomis rankomis kuo mažiau liesti nosį, burną ir akis. Įvairių ligų plitimo laikotarpiu geriau vengti viešų vietų ir renginių, masinių susibūrimų.
Reikia grūdintis
Kiekvienam rekomenduojama rūpintis savo imuninės sistemos būkle: laikytis darbo ir poilsio režimo, sveikai maitintis, kokybiškai miegoti, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir kitaip grūdintis, pavyzdžiui, išmėginti kontrastinį dušą. Kiekvienu metų laiku reikėtų dėvėti tik tinkamą aprangą – saugotis vėjo, drėgmės. Tarkime, peršalti visai nesunku ir tuomet, kai šiltoje patalpoje sušylama ir staigiai išeinama į vėjuotą ir drėgną aplinką. Dažniau peršalimo ligomis skundžiasi ir kondicionieriais piktnaudžiaujantys asmenys.
Moksliškai įrodyta, kad svarbi ne tik rankų, bet ir kasdienė nosies higiena, jos plovimas.