Organizmas nebeištveria
Žmogaus galios nėra beribės. Kai stresas, emocinė įtampa trunka ilgai, organizmas nebeištveria ir pasiduoda.
„Šiuolaikinis gyvenimo tempas yra žalingas žmogui. Stresai, psichologinės traumos sukelia įvairių sutrikimų. Įtampa, socialinės gyvenimo peripetijos blogina dėmesio koncentraciją, neigiamai atsiliepia mūsų emocijoms, mąstymui, nuotaikai“, – teigia Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė gydytoja psichiatrė Rasa Marija Denisenko.
Įsisukę į kasdienius rūpesčius, slegiami aštrėjančios konkurencijos darbe nemažai žmonių nebemoka džiaugtis gyvenimu, visur ir visada skuba, nuolat būna įsitempę, todėl nuolatinis palydovas tampa padidėjęs nervingumas. Jis iš medicininės problemos jau yra virtęs ir socialine problema.
Nervingas žmogus nuolat būna sutrikęs, irzlus, blogos nuotaikos, dėl smulkmenos netenka pusiausvyros, linkęs ginčytis, netoleruoja kitų nuomonės, prieštaravimų. Jis kenčia pats ir kankina savo artimuosius. Neramumas, blaškymasis užkrečia ir aplinkinius: šeimos narius, bendradarbius. Dažniausiai nervingumą sukelia įvairūs nemalonumai, nesėkmės, psichologinės traumos.
Informacijos perteklius
Vis daugiau žmonių, gyvenančių gausaus informacijos srauto laikais, skundžiasi susilpnėjusia atmintimi. Vyresniame amžiuje atmintis dažniausiai streikuoja dėl senatvinės demencijos, Alzheimerio ligos, kitų negalavimų, o jaunų žmonių nuogąstavimai dėl prastėjančios atminties dažniausiai būna perdėti.
„Nors nemažai jaunų žmonių skundžiasi, kad blogėja atmintis, bet dažniausiai tai – dėmesio sutrikimas, kai žmogaus smegenys turi priimti tiek daug informacijos ir ją apdoroti, kad šis procesas gali imti strigti. Darosi sunku sukoncentruoti dėmesį, išlaikyti jį ilgesnį laiką“, – teigia gydytoja psichiatrė R. M. Denisenko.
Kai žmogus nefiksuoja informacijos, neįsidėmi, kas vyksta aplinkui, tai dar nereiškia, kad sutrikusi atmintis. Tai yra dėmesio koncentracijos sutrikimas, kurį lemia stresai, įtampa, nuovargis, poilsio stygius.
„Dėl stresų gali kilti ne tik dėmesio koncentracijos problemų, bet ir nerimas, baimė. Būna, kad dėl įtampos žmogus sutrinka, pavyzdžiui, per egzaminą negali kalbėti arba jam labai sunku susikaupti“, – aiškina gydytoja.
Kartais dėl įvairių gyvenimo įvykių nerimą išgyvename visi. Jis yra normali mūsų psichikos reakcija, jei ją sukelia esamas pavojus ir jei nerimas išnyksta, pavojui praėjus. Bet vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą – dėl sveikatos, problemų darbe, šeimoje, neužtikrintos ateities.
Nerimas yra viena iš labiausiai varginančių emocijų, nuolat kamuodama žmogų ji veikia psichikos būseną, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, gyvenimas tampa nevisavertis. Nevaldomas nerimas gali lemti ir rimtesnių ligų – neurozių, depresijos išsivystymą.
Nuovargio pasekmės
Dėmesio, nerimo sutrikimams, nervingumui atsirasti daug įtakos turi nuovargis. Šių negalavimų komplektą dažniausiai „užsidirba“ darboholikai, kurių kasdienybė paprastai atrodo taip: viršvalandžiai, darbas savaitgaliais, miego stoka, nereguliari mityba, laisvalaikio nebuvimas. Jie nuolat dirba, skuba, patiria stresą, įtampą, o sveikata rūpi mažiausiai. Persidirbusiems, nusivariusiems nuo kojų darboholikams gresia įvairūs sutrikimai.
„Milžiniški darbo krūviai, įtampa, didžiulė atsakomybė turi savo kainą. Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kuriems būna perdegimo sindromas (emocinis, psichinis, fizinis išsekimas), –
tvirtina psichiatrė R. M. Denisenko. – Kuo didesnė atsakomybės našta, įpareigojančios užimamos pareigos, kuo žmogus labiau stengiasi, tuo ir atsakas, kertantis per sveikatą, būna didesnis.“
Nuolat įtemptai dirbantiems, pervargstantiems, patiriantiems stresą žmonėms sunku vakare užmigti. Naktį nemiegojęs ar prastai pailsėjęs žmogus dieną jaučiasi pavargęs, būna irzlus, mažiau darbingas, nesugeba susikaupti.
„Labai dažnai miego sutrikimų atsiranda dėl visą dieną patiriamos įtampos, – sako gydytoja. – Jei miego sutrikimas neilgalaikis, nesudėtingas, gali padėti mėtų, melisų, valerijonų, jonažolių preparatai, bet labai dažnai uždelsiama gydytis, o tokiais atvejais jau prireikia stipresnių cheminių vaistų.“
Gydytoja pataria vos atsiradus miego sutrikimų nedelsti, kreiptis pagalbos į specialistus. Tuomet gydymas bus ir trumpesnis, ir efektyvesnis, reikės mažiau medikamentų.
Nuolatinės nemigos, kai ji kartojasi daugelį naktų ir tęsiasi savaitėmis ar mėnesį, priežasčių gali būti daug: stresas, psichikos sutrikimai, nepastovus darbo ir poilsio režimas, blogi miego įpročiai ir kt. Jei nemiga trunka dvi tris savaites, žmogų apėmęs didelis nerimas, o problema, kuri sukėlė šį nerimą ir išprovokavo nemigą, neišsisprendžia, reikia kreiptis į gydytoją psichiatrą. Be specialisto pagalbos tokiais atvejais pacientas neapsieis, nes nemiga gali būti psichikos, neurologinių ligų simptomas. Dažnai nemiga būna ankstyvas depresijos požymis.
Vitaminų poreikis
Gerai savijautai labai svarbus darbo ir poilsio režimas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas.
„Mityba turi didelę reikšmę sveikatai. Psichikos būklė, gera savijauta priklauso nuo daugybės medžiagų, – aiškina gydytoja psichiatrė R. M. Denisenko. – Centrinei nervų sistemos veiklai labai svarbūs B grupės vitaminai. Kai organizmas gauna pakankamą B vitaminų kiekį, gali efektyviai kovoti su stresu, nerimu, nuovargiu.
Labai reikalingi ir lecitinas, magnis, kalcis, cinkas. Šios medžiagos padeda palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti nuovargį, sukaupti dėmesį.“
Veikiant stresui, esant nerimui, lėtiniam nuovargiui vitamino B atsargos organizme sunaudojamos greičiau, nes streso metu ypač išauga B grupės vitaminų poreikis.
Jei mityba nevisavertė ir organizmas iš maisto negauna pakankamai jam reikalingų vitaminų, mineralinių medžiagų, patartina papildomai vartoti vaistinėse įsigytus vitaminus, mineralus.
„Dėl vitaminų, maisto papildų reikėtų pasitarti su gydytojais, nes ne visi pacientai gali vartoti, pavyzdžiui, B grupės vitaminus, – jų negalima gerti sergantiems onkologinėmis ligomis ar alergiškiems žmonėms“, – perspėja psichiatrė R. M. Denisenko.
Tai ĮDOMU
Australijos mokslininkai, tyrę atminties blogėjimo priežastis, tvirtina: jei norime atmintį tausoti ir net pagerinti, turime mažiau žiūrėti televizorių, daugiau spręsti kryžiažodžių ir valgyti žuvies. Mokslininkai nustatė, kad skaitančiųjų grožinę literatūrą atmintis geresnė. O tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, sunkiai įsimena vardus.
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės gali taip pat puikiai įsiminti, gerai išmokti svetimų kalbų kaip ir jauni. Pavyzdžiui, garsusis atminties virtuozas Erichas Zenkeris buvo 65 metų amžiaus, kai sugebėjo įsiminti veidus ir vardus 501 žmogaus, kuriuos matė vos probėgšmiais.
Švedijos mokslininkai atrado ryšį tarp savų dantų kiekio burnoje ir pažintinės funkcijos, už kurią atsakinga galvos smegenų dalis. Praradus dantis, ypač krūminius, pastebėtas šios smegenų dalies neuronų skaičiaus mažėjimas, lemiantis pažintinės funkcijos sutrikimus. Be to, pasirodo, dantų netekimas blogina ir atmintį.
Šveicarijos Bazelio universiteto mokslininkai tvirtina, kad žaliosios arbatos ekstraktas gerina atmintį. Tyrime dalyvavę sveiki vyrai išgėrė gaiviųjų gėrimų, kuriuose buvo žaliosios arbatos ekstrakto. Vėliau tyrimo dalyviai turėjo atlikti užduotis, susijusias su atmintimi.
Mokslininkai, naudodamiesi magnetiniu rezonansu, nagrinėjo, kaip žaliosios arbatos ekstraktas paveikė smegenis. Gauti duomenys atskleidė, kad buvo suaktyvėjęs ryšys tarp viršugalvio ir priekinės smegenų dalies. Tai lėmė geresnį užduočių, susijusių su atmintimi, atlikimą. Žalioji arbata gali turėti teigiamos įtakos ir gydant silpnaprotystę.