Kenčia stuburas
Šiais laikais gerokai sumažėjus fiziniam krūviui, kai daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, televizoriaus, į darbą ir iš jo važiuojama automobiliu, nuolat patiriamas stresas, įtampa, kenčia visas organizmas, ypač – stuburas.
Dėl fizinės veiklos stokos sumažėja raumenų tonusas, todėl skeletas neatlaiko krūvio ir vis dažniau ima skaudėti nugarą. Stuburo skausmai – ne tik vyresnių, bet ir jaunų, darbingo amžiaus žmonių bėda. Apie 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra jautę nugaros skausmą, kai kurie jį kenčia nuolat. Skausmo priežasčių yra daug.
Stuburą sudaro slanksteliai, nervai, jų šaknelės, raumenų sistema, raiščiai, kiti minkštieji audiniai. Skausmas gali kilti dėl bet kurios iš minėtų dalių pažeidimų. Dažnai jį sukelia degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, išvaržos, stuburo iškrypimai, kanalo susiaurėjimas, raumenų patempimai.
Stuburo ligos labiau vargina sėdimą darbą dirbančius, nuolat emocinę įtampą, stresą patiriančius žmones.
„Kiekvienas organas yra susijęs su tam tikrais raumenimis, endokrinine, nervų, psichoemocine sistema, stuburu. Kurio nors iš jų sutrikimas pirmiausia pasireiškia raumens tonuso sumažėjimu“, – tvirtina gydytojas neurologas, manualinės terapijos specialistas Jonas Šereiva.
Savo darbe derinantis tradicinę mediciną, manualinę terapiją, taikomąją kineziologiją, besivadovaujantis holistinės medicinos principais, J. Šereiva sako, kad raumenų funkcinio silpnumo priežastis gali būti vidaus organų veiklos sutrikimai, dažniausiai daug metų varginančios lėtinės ligos, kurios galiausiai pasireiškia ir nugaros skausmais.
Skausmo priežastimi kartais būna žarnyno, inkstų, kasos, kiaušidžių ar kitų organų negalavimai. Pavyzdžiui, jei blogai funkcionuoja virškinimo traktas, gali skaudėti nugarą. Kojų ir pilvo raumenys susilpnėja dėl sutrikusios žarnyno veiklos, pečių ir krūtinės – dėl skrandžio ar kepenų veiklos sutrikimų.
Ieškoti priežasčių
„Problema dažniausiai yra ne ten, kur skauda, o kažkur giliai organizme. Todėl gydyti reikia ne pasekmę – skaudančią stuburo vietą, bet būtina pašalinti skausmo priežastį. Jos neišsiaiškinus, skausmas ir vėl atsinaujins“, – aiškina gydytojas J. Šereiva.
Taikomoji kineziologija sukurta 1964 m. amerikiečių gydytojo Džordžo Guthardo. Ji vertina žmogaus organizmą kaip nedalomą visumą, jo vidinius resursus ir „savęs išgydymo“ galimybes. Taikomoji kineziologija remiasi žinomais holistiniais metodais: osteopatija, natūropatija, chiropraktika. Sveikatos sutrikimai diagnozuojami įvertinus raumens tonusą ir nustačius su tuo raumeniu neurologiškai ar kitaip susijusių organų, sistemų problemas.
Kūne yra ne viena raumenų grandinė, veikdamos tarpusavyje jos užtikrina sąnarių bei viso kūno stabilumą ir judesių saugumą. Jeigu grandinėje yra bent vienas silpnas raumuo, jis keičia judesių trajektoriją, perkrauna kitus raumenis bei raiščius, sąnariai praranda stabilumą.
„Jei nesveikas koks nors organas arba vargina psichoemocinė problema, atsiranda raumenų disbalansas. Raumenys, susiję su pažeistais organais, nervų sistema, pasidaro silpni, spazmuojantys, neatlieka savo funkcijos, – pasakoja neurologas J. Šereiva. – Tuomet netolygiai apkraunamas stuburas, periferiniai sąnariai. Kai nevienodas krūvis tenka stuburo tarpslanksteliniams diskams, atsiranda išvarža.“
Nelaiko raumuo – kenčia stuburas, kelis, pėda, petys. Kuo daugiau funkciškai silpnų raumenų, tuo labiau išbalansuojamas normalus judėjimas. Ilgainiui pradeda reikštis kasdienių mikrotraumų pasekmės – skausmas po sporto, intensyvaus fizinio darbo, o galiausiai – naktimis.
„Pastaraisiais metais labai dažnai silpnų raumenų kaltininkėmis tampa psichoemocinės priežastys. Socialinės, šeiminės problemos, emigracija neigiamai veikia žmones“, – teigia gydytojas.
Neatsiranda staiga
„Pavasarį prasidėjus sodų sezonui padaugėja pacientų, besiskundžiančių, kad padirbus ar ką nors sunkaus pakėlus juos surakino nugaros skausmas, – pasakoja gydytojas J. Šereiva. – Nei intensyvus darbas, nei sunkaus daikto pakėlimas nėra skausmą sukeliantis veiksnys. Tai kokią nors jau esančią sveikatos problemą provokuojantis faktorius. Per žiemą mažai judame, sėdime namie prie televizoriaus, vaikštome leisgyviai, ir kai spazmuojantys raumenys gauna didesnį krūvį, jie reaguoja dar didesniu spazmu.“
Pacientai dažnai pasakoja, jog nugaros skausmas pervėrė kažką sunkaus pakėlus ar po pertraukos ėmus intensyviai sportuoti. Padarius rentgeno nuotrauką randama stuburo išvarža.
„Bet juk ji neatsiranda staiga, – perspėja J. Šereiva. – Išvarža susidaro per ilgą laiką, kai dėl raumenų disbalanso žmogus metų metus vaikšto „kreivas“.
Jei dvylika valandų dirbamas sėdimas darbas, o parėjus namo gulinėjama, staiga ėmus uoliai dirbti sode, kilnoti sunkumus, tikrai atsiras išvarža. Nuolat sėdint raumenys prie tos padėties prisitaiko, kai kurie ima atrofuotis, kiti būna pernelyg įsitempę. Jeigu žmogus ims ką nors kardinaliai keisti, jis patirs traumą. Todėl reikėtų po truputį didinti fizinį aktyvumą, stiprinti visą raumenyną, o ne staiga jį apkrauti.
Nugaros skausmas gali atsirasti dėl to, kad įpratiname raumenį būti vienoje padėtyje, o paskui kažką staiga keičiame. Jei žmogus nuolat dirba ta pačia netaisyklinga poza, raumenys pasiskirsto taip, kad jiems ji tampa įprasta. Net kai žmogus bando sėstis kitaip, kūnas lyg savaime vėl „išsilanksto“ ta pačia netaisyklinga poza. Pakanka pasilenkti pakelti nukritusį tušinuką, ir nugarą surakina. Tokius atvejus lemia raumenų disbalansas, bet tai – ne išvarža, o raumens spazmas.
Nuo ilgo sėdėjimo raumenys pamažu silpsta, jie būna nepakankamo tonuso, kad tinkamai išlaikytų stuburą. Viena iš didesnių bėdų, kai užspaudžiamas visas stuburo kanalas. Tada labai skauda ne tik nugarą, bet ir kojas.
Su amžiumi atsiranda degeneracinių stuburo ligų, ataugų, nedidelių struktūrinių pokyčių, be to, raumenų tonusas irgi ne toks geras kaip jaunystėje. Tiesa, sportuojant jį galima palaikyti, tačiau labai daug žmonių tam neranda laiko.
Rūpintis nuo vaikystės
„Stuburo bėdos prasideda dar vaikystėje: ydinga laikysena, skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną). Todėl svarbu imtis priemonių jau šiame amžiuje, kad suaugus nereikėtų kęsti skausmų, – pataria gydytojas J. Šereiva. – Mažiems vaikams dažnai diagnozuojamos funkcinės skoliozės, susijusios su vidinių organų sutrikimais, uždegiminiais procesais, nervų užspaudimu, persirgtomis vaikiškomis infekcijomis. Nenustačius priežasties ir jos nepašalinus, funkcinė skoliozė gali išsivystyti į tikrąją.“
Skoliozė turi polinkį progresuoti, todėl svarbu kuo greičiau pradėti ją gydyti. Yra nuomonių, kad išgydyti jos neįmanoma, galima tik pristabdyti stuburo krypimą, padėti išvengti stuburo skausmų. Mat dėl netaisyklingos stuburo padėties tarpslankstelinius diskus veikia didžiulė apkrova, todėl jie dyla ir vystosi osteochondrozė.
Tėvai į medikus dažnai kreipiasi dėl blogos vaiko laikysenos. Vaiko stuburo krypimą, taikomosios kineziologijos požiūriu, dažniausiai lemia raumenų sistemos išsireguliavimas. Jis savo ruožtu atsiranda dėl to, kad kūne netaisyklingai paskirstomos jėgos. Dažniausia to priežastis – vidinių organų problemos, persirgtos vaikiškos ligos, ypač viršutinių kvėpavimo takų.
Netaisyklinga sėdėjimo poza taip pat prisideda prie stuburo krypimo, bet tai ne pirminė, o antrinė priežastis. Vaikui patogu sėdėti persikreipus dažniausiai todėl, kad vienos raumenų grupės tonusas didesnis nei kitos. Išsiaiškinus pirminę priežastį, kodėl taip atsitiko, galima koreguoti ir pačią sėdėjimo padėtį.
Augantiems vaikams galima įveikti daugiau stuburo problemų. Tradicinė medicina siūlo stuburo korekcijos operacijas bei paprastesnes, bet gana efektyvias priemones, pavyzdžiui, korsetus. Norint gerai jaustis, svarbu nugara rūpintis nuo pat vaikystės.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!