Vilčių teikia lapkritį galintis pasirodyti Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamas Šlapimo nelaikymo protokolas. Viešojoje įstaigoje „Inkocentras“ jau šešerius metus dirbanti, o dabar ir jam vadovaujanti gydytoja Jurga MISEVIČIENĖ nepraranda vilties suburti šia liga sergančių asmenų draugiją.
Pokyčiai dėl amžiaus
„Net ir keli nevalingai ištekėję šlapimo lašeliai jau yra problema. Šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis, keliant sunkų daiktą dažniausiai vargina moteris, – sako „Inkocentro“ vadovė J. Misevičienė. – Neretai įtampos šlapimo nelaikymas atsiranda dėl nėštumo, gimdymo, sunkaus fizinio darbo, profesionaliojo sporto. Įtakos turi ir rūkymas, nuolatinis vidurių užkietėjimas – dažnai tai yra paveldima. Kartais įtampos šlapimo nelaikymą sukelia kai kurių medžiagų, kaip antai vitaminų D ir B12, organizme trūkumas.“
Sumažėjus moteriškųjų hormonų kiekiui organizme, kas ypač ryšku klimakteriniu periodu, apslopsta ir dubens raumenų tonusas. Tai irgi gali lemti pirmuosius šlapimo nelaikymo požymius. Dėl amžiaus pokyčių, ypač jei moteris yra gimdžiusi, fizinio krūvio metu nevalingai išteka šlapimo.
Funkcinis šlapimo nelaikymas pasireiškia ir tada, kai šlapinimosi sistema veikia normaliai, bet žmogus yra patyręs nugaros smegenų ar kaulinės dalies traumą ir juda vežimėliu. Ši bėda ištinka, nes sunku pasiekti tualetą.
„Kas kita yra demensiniai ligoniai, kuriems dėl įvairių priežasčių prasidėjo silpnaprotystė – jie šlapinasi bet kur ir bet kada. Jie gali pamiršti nueiti iki tualeto, gali nerasti tualeto, gali supainioti tualetą su kriaukle, pamiršti, kad reikia nusimauti kelnes. Kad ir kokios kilmės demencija būtų – Alzheimerio ar kitos, šlapimo nelaikymas pasireiškia vienodai: slaugantieji ir artimieji vargsta su šlapių drabužių krūvomis, amžinai šlapia lova“, – pasakoja gydytoja J. Misevičienė.
Apie naktinę vaikų enurezę ir brendimo laikotarpiu pasireiškiančius šlapimo nelaikymo epizodus irgi atvirai nekalbama. „Mūsų centras orientuojasi į pagalbą suaugusiesiems, bet neneigia ir vaikų problemos. Naktinis šlapinimasis, enurezė, dažniau pasireiškia berniukams, paprastai ši bėda išaugama. Labai nedidelis, vos 0,01 procento vyrų ir suaugę naktį nelaiko šlapimo, o tai jau tikrai labai apsunkina gyvenimą. Mergaites dažniau vargina dirgli pūslė, ši problema paaštrėja brendimo laikotarpiu“, – teigia „Inkocentro“ vadovė.
Gydymo galimybės
„Net 80 procentų atvejų šlapimo nelaikymą galima išgydyti ar sėkmingai kontroliuoti, – tikina gydytoja. – Bėda kita – pacientai gėdijasi kreiptis į gydytojus: kaip čia dabar prisipažinsi, kad nelaikai šlapimo? Nors medikamentai dirgliajai šlapimo pūslei gydyti prieinami kiekvienam šeimos gydytojui pasiskundusiam pacientui.“
Pradinės stadijos įtampos šlapimo nelaikymas pradedamas gydyti nuo elgesio terapijos, dubens raumenų mankštos, mitybos pokyčių. Nepadėjus tokiems paprastiems būdams, siūlomas operacinis gydymas. Pošlapliniai raiščiai implantuojami ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje.
Šalyje jau taikomos ir naujos technologijos – lazerinės procedūros. Lazerio spinduliais sutvirtinami audiniai apie šlaplę, jie pakeliami ir taip išsprendžiama lengvo įtampos šlapimo nelaikymo problema.
Tačiau pošlaplinio raiščio operacijos nėra visiškai valstybės kompensuojamos – pati operacija nemokama, bet tenka patiems įsigyti pošlaplinius raiščius. Jei žmogaus pajamos leidžia įpirkti 700–800 eurų kainuojančius raiščius, jis tam ryžtasi ir gyvena sausas. Be kita ko, vyrų pošlapliniai raiščiai brangesni – kainuoja iki 1500 eurų.
Kitas pasirinkimas – pirkti sausumą užtikrinančias slaugos priemones. Dar viena galimybė vyrams, kuriems pašalinta prostata ir neprasideda normalus šlapinimasis, likti sausiems – implantuoti dirbtinį sfinkterį. Jis kainuoja 5000 eurų. „Inkocentro“ žiniomis, iki šiol šalyje atlikta tik 10 dirbtinio sfinkterio implantavimo operacijų. Lazerinės procedūros atliekamos tik privačiose klinikose.
J. Misevičienės pastangomis sausumą užtikrinančios priemonės prieinamos visiems pacientams, nepaisant, kokia šlapimo nelaikymo priežastis.
„Pavyko pasiekti, kad pacientai, kurie negali pasišlapinti, gautų nebe 5 kaip anksčiau, o 150 šlapimo kateterių per mėnesį. Trejos sauskelnės per dieną irgi tėra minimalus standartas, o ne gamintojų sukurta problema. Užtat nebedaug laiko reikia, kad būtų pasirašyta šlapimo diagnostikos metodika. Tada slaugos priemonių šlapimo nelaikantys žmonės galės gauti neatsižvelgiant į gretutines jų ligas“, – pasakoja gydytoja.
Užsienyje veikia aktyvios pacientų organizacijos, Lietuvoje dėl negalavimo stigmos tokios nėra. „Pacientai privalo turėti savo organizaciją, nes pajauta, kad esi ne vienas, kone gyvybiškai svarbi“, – įsitikinusi medikė, neprarandanti entuziazmo „Inkocentre“ suburti šlapimo nelaikančius žmones.
Kėgelio pratimų nauda
„Inkocentro“ vadovei gimdžiusios moterys dažnai skundžiasi, kad jau nėštumo metu jas ima vargino lengvas šlapimo nelaikymas. Pagimdžiusios moterys nusprendžia, kad tai yra neišvengiamas fiziologinis pokytis.
„Tokia nuostata klaidinga! Šlapimo nelaikymas nėra neišvengiamybė. Pati paprasčiausia priemonė – dubens dugno raumenų stiprinimas. Jei liga jau įsisenėjusi, atliekamos operacijos, skiriama vaistų. Pagalbos būdų yra visokių, svarbiausia nebijoti tos pagalbos ieškoti“, – drąsina moteris J. Misevičienė.
Pati dviejų vaikučių mama gydytoja primygtinai pataria Kėgelio pratimus imti daryti kitą dieną po gimdymo, aišku, jei jis buvo natūralus. Jai dar prieš septynerius metus neišdildomą įspūdį paliko Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeriai ginekologai jau kitą rytą po gimdymo visą palatą gimdyvių išmokę ir privertę daryti Kėgelio pratimus. „Jei visur gimdyklose gydytojai būtų tokie supratingi ir toliaregiški, smarkiai sumažėtų šlapimo nelaikymo problema“, – mano „Inkocentro“ vadovė.
Beje, planuojančioms pastoti ar besilaukiančioms moterims ji pataria nieko nelaukti – išsyk daryti Kėgelio pratimus. Pagimdžiusioms moterims, žinia, pasikeičia prioritetai – svarbiausia tampa naujagimio priežiūra, bet gydytoja ragina neužmiršti savęs.
Ką padaryti jau šiandien, kad rytoj nekankintų šlapimo nelaikymas? Kad neišsivystytų dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, teks sumažinti išgeriamos kavos kiekį. Kava, citrusų sultys, anglies dioksido prisotintas gazuotas vanduo dirgina šlapimo pūslę ir į smegenis siunčia klaidingą signalą, kad laikas ištuštinti pūslę, nors joje šlapimo visai nedaug. Dažnai lakstote į tualetą, o išlašinate vos kelis lašiukus, nors noras šlapintis būna stiprus. Dėl to geriau atsisakyti trečio puodelio kavos, bet gerti daugiau vandens.
„Kad periodai tarp šlapinimosi ilgėtų, nusistatykite laikrodį ir šlapintis eikite ne dažniau kaip kas dvi valandas. O svarbiausia – raskite laiko Kėgelio pratimams!“ – pataria gydytoja J. Misevičienė.
Pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis, praeito šimtmečio viduryje pasiūlė vokiečių ginekologas Arnoldas Kėgelis. Taikant įvairias pratimų metodikas, sutvirtinami visi trys dubens raumenų sluoksniai. Rezultatas – visiškai praėjęs šlapimo nelaikymas ar sumažėjęs ištekamo šlapimo kiekis.
„Kai šlapimo nelaikymas yra stiprus, Kėgelio pratimai gali būti dalis gydymo plano laukiant operacijos. Jais gydomas lengvas ar vidutinis šlapimo nelaikymas. Kasdien daromi Kėgelio pratimai yra veiksmingi ir siekiant apsisaugoti nuo šlapimo nelaikymo, ir pradėjus ryškėti pirmiesiems jo simptomams, ir kai jau šlapimas nelaikomas“, – pabrėžia „Inkocentro“ vadovė.