Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai. Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos.
Remiantis statistika, dažniausiai ir sunkiausiai peršalimo ligomis serga vaikai bei pagyvenę žmonės. Vaiko organizmas ir jo imuninė sistema dar nesubrendę, enzimų gaminama mažiau, todėl sergama dažniau ir ilgiau: virusologų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai iki pilnametystės peršalimo ligomis vidutiniškai suserga 60 kartų, tai yra, 3-12 kartų per metus. Dažniau dėl kvėpavimo takų ligų nei moksleiviai kenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai – atitinkamai sergama 3-4 ir 6-8 kartus per metus.
Senstant enzimų gamyba taip pat mažėja, bet organizmui dėl įvairių alinančių veiksnių šių fermentų regeneracijai reikia vis daugiau, todėl manoma, kad enzimų trūkumas gali būti viena senėjimo priežasčių.
Anksčiau buvo teigiama, kad organizmas pats pagamina reikiamą kiekį enzimų normaliam funkcionavimui, tačiau šiais laikais dėl aplinkos poveikio ir suprastėjusios mitybos jų nebepakanka. Natūralus enzimų šaltinis yra švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės bei fermentuoti maisto gaminiai, bet termiškas apdorojimas aukštesnėje nei 45 laipsniai temperatūroje bei pramoniniai procesai juose sunaikina daugumą fermentų – taip organizmas virškinimui sunaudoja visų kūno audinių ir organų regeneracijai skirtus sisteminius enzimus.
Enzimų organizme taip pat sumažėja vartojant alkoholinius gėrimus, rūkant, nuolat patiriant stresą, nesveikai maitinantis ir kitaip alinant organizmą. Dėl šių cheminių medžiagų trūkumo ilgiau sergama, blogiau gyja žaizdos, ūmūs uždegimai dažniau išsivysto į chroniškus.
Peršalus ar prasidėjus uždegimui dėl traumos bei ligos, sisteminių enzimų poreikis padidėja, tačiau, jeigu organizmas jais nebesugeba apsirūpinti pats, reikalingi sisteminio poveikio enzimų preparatai.
Daugiau kaip prieš 50 metų austrų profesorius Maksas Wolfas sugebėjo išgryninti enzimus iš natūralių produktų, tokių kaip ananasas, papaja, veršelių kasa, ir sutalpinti į vieną tabletę, padengta skrandžio sultims atspariu sluoksniu, kad žmogus, išgėręs tabletę, galėtų papildyti savo enzimų atsargas.
Enzimų terapija – tai įvairių ligų gydymas natūraliais augalinės ar gyvulinės kilmės fermentais, kurie stiprina imuninę organizmo sistemą, mažina kraujagyslių pralaidumą, neutralizuoja uždegimą ir „suvirškina“ žuvusias ląsteles, taip pat pagreitina pažeistų ląstelių atsinaujinimą, o greita uždegimo „lokalizacija“ neleidžia infekcijai išplisti į gretimus audinius.
Enzimai neslopina paties uždegimo, o tik pagreitina jo natūralią eigą, t.y. padeda organizmui susitvarkyti pačiam. Organizme esant pakankamam enzimų kiekiui, gerėja kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi, nyksta audinių patinimas, mažėja skausmas. Kai ligos gydymas reikalauja antibiotikų, enzimai pagerina šių medikamentų „transportavimą“ į uždegimo vietą, taip suefektyvindami gydymą.
„Įrodyta, kad, vartojant su antibiotikais, enzimai mažina bakterijų išgyvenamumą: laboratorijoje atliktame tyrime nustatyta, jog, gydantis enzimų terapija kartu su antibiotikais, sumažėja bioplėvelių, dengiančių ligas sukeliančias bakterijas atsparumas, jos darosi plonesnės, nepatvarios, tad gydymas antibiotikais tampa efektyvesnis. Enzimai, sustiprindami antibiotikų poveikį mikroorganizmams, mažina bakterijų atsparumą ir išgyveninamumą – taip sveikstama greičiau, antibiotikų vartoti reikia mažiau, tad imunitetas nenualinamas ir gali pats kovoti su bakterijomis“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Nijolė Savickienė.
Enzimų terapija itin veiksminga esant ūmiems ir lėtiniams uždegimams, kurių dažnai nepavyksta išgydyti įprastais vaistais, onkologinių, dermatologinių ir reumatinių ligų gydymui, taip pat sergant sinusitu, angina, bronchitu, plaučių uždegimu ar kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.