Skamba kaip pokštas, bet iš tikrųjų šis sutrikimas yra gana paplitęs, sako Klivlando klinikos Geros savijautos instituto manualinės terapijos specialistas Andrew Bangas.
Negyvų sėdmenų sindromas išsivysto tuomet, kai vidurinis sėdmens raumuo (gluteus medius) – vienas iš trijų pagrindinių sėdmenų raumenų – pradeda nebefunkcionuoti. Taip gali nutikti tuomet, jei pernelyg daug laiko praleidžiate sėdėdami, sakė fizinės terapijos ekspertė Kristen Schuyten iš Mičigano medicinos universiteto.
Kadangi vidurinis sėdmenų raumuo paprastai padeda stabilizuoti dubenį, sėdmenų amnezija gali sukelti apatinės nugaros dalies ir klubų skausmą, taip pat kelių ir čiurnų problemas, nes organizmas bandys kompensuoti disbalansą.
„Paprastai kai vienas raumuo susitraukia, priešingam raumeniui pasiunčiamas nervinis signalas atsipalaiduoti, – aiškino A. Bangas. – Kai valandų valandomis sėdite, jūsų klubų lenkiamieji raumenys būna susitraukę, o sėdmenys ilsisi. Taigi ilgainiui jie nusilpsta“.
Tačiau sėdmenų amnezija gali pasireikšti ir labai aktyviems asmenims, kurie tiesiog nepakankamai įdarbina sėdmenų raumenis, pažymi K. Schuyten. A. Bangas teigia matęs šio sindromo ženklus netgi pas sportininkus, kurie bėgdavo maratonus.
Išsiaiškinti, ar žmogui nebūdinga sėdmenų amnezija, padeda Trendelenburgo testas: jei stovinčiam žmogui pakėlus į priekį vieną sulenktą koją klubai nusvyra į pakeltos kojos pusę, vadinasi, priešingos pusės sėdmenų raumenys yra nusilpę.
Norėdami išvengti sėdmenų amnezijos, reguliariai pakilkite nuo kėdės ir pasivaikščiokite, atlikite kelis raumenų tempimo pratimus. K. Schuyten rekomenduoja telefone nustatyti priminimą, kada reikia daryti pertrauką.
Per treniruotes tai pat nepraleiskite pratimų, kurie stiprina sėdmenis: gulėdami ant grindų iš įvairių padėčių kelkite kojas aukštyn. Kad pajustumėt sėdmenų darbą, pakaks pakelti kojas 10 – 15 kartų, pažymi A. Bangas.