Atsako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė:
Sojos produktai sulaukia kone daugiausiai diskusijų visame pasaulyje. Vieni juos giria, kiti priešingai – peikia. Soja – didžiąja dalimi – genetiškai modifikuotas produktas, kurio poveikis sveikatai vis dar tiriamas. Soja turi daug svarbių maistinių medžiagų – mangano, seleno, vario, kalio, fosforo, magnio, geležies, kalcio, vitamino B6, folio rūgšties, riboflavino (B2), tiamino (B1) ir vitamino K.
100 g virtų sojos pupelių turi 173 kcal, 9 g riebalų, 10 g angliavandenių, iš kurių 6 g- skaidulos, 17 g baltymų.
Soja – geras augalinių baltymų šaltinis, tačiau joje yra daug fitatų, medžiagų, kurios jungiasi su mineralais ir mažina jų absorbciją (įsisavinimą), be to, sojos riebalai turi daug omega-6 riebalų rūgščių, kurių per didelis vartojimas skatina uždegiminius procesus.
Yra duomenų, patvirtinančių, jog soja mažina bendro cholesterolio ir blogojo (MTL) cholesterolio kiekį, tačiau nėra garantijos, jog tai mažins širdies ligų riziką, įvairių studijų duomenys prieštaringi.
Yra tyrimų, patvirtinančių, jog soja mažina prostatos vėžio riziką vyresnio amžiaus vyrams.
Soja turi daug biologiškai veiklių medžiagų – isoflavonoidų, kurie atlieka fitoestrogenų funkciją. Gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, skatinti vėžinių ląstelių dauginimąsi jau esant krūties vėžiui, tačiau yra tyrimų, patvirtinančių, jog mažina krūties vėžio atsiradimo riziką. Pasirodė svarių įrodymų, kad sojos pagrindu gaminti pieno mišiniai kūdikiams gali pakenkti tiek dėl juose esančių isoflavonoidų, tiek dėl per didelio mangano ir aliuminio kiekio.
Išimtinai nerekomenduočiau sojos valgyti planuojant nėštumą, nėščioms, maitinančioms mamoms ir vaikams.
Taigi soja gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą įtaką sveikatai. Būtini tolesni tyrimai, tačiau sveikam žmogui nedidelis genetiškai nemodifikuotos sojos kiekis – apie 100 g per dieną, manau, galimas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!