"Nereikia stebėtis, draugystė su gamta – mano kasdienybė", – plačiai nusišypsojo jaunatviška moteris.
D.Kunčienė kaip ir būrys kitų sveikuolių, susibūrusių į Žolinčių akademiją, tvirtai tiki, kad jos geros nuotaikos šaltinis – mankšta ir sveikas maistas, organizmą stiprinantys vaistingieji augalai.
Reikia žinių ir meilės gamtai
D.Kunčienė jau ne vienus metus vadovauja sveikatos mokyklėlei "Šermukšnėlė" ir yra prieš metus įsteigtos Žolinčių akademijos prezidentė. Sveikuolų sambūrį moteris įkūrė su penkiais bendraminčiais. Sveiką gyvenimo būdą kaunietė propaguoja jau daug metų, stiprybės ir sveikatos semiasi iš gamtos.
"Mūsų akademijos nariai gali būti žmonės, kurie pažįsta vaistinguosius augalus, žoliauja, perteikia patirtį. Žoliauti – savotiškas menas, tam reikia žinių, didžiulio noro ir meilės gamtai", – pasakojo optimizmu trykštanti sveikuolė. Ji įsitikinusi, kad žoliaudamas žmogus mankštinasi ir taip pasisemia sveikatos iš augalų, žemės ir dangaus.
Susitelkę į žoliautojų sambūrį sveikuoliai ne tik patys sveikai gyvena, bet ir rūpinasi švietėjiška veikla. Iš žolelių pagamintais mišiniais iš ligų stengiasi padėti išsivaduoti ir kitiems.
Dieną pradeda bėgiodama
Duoną iš ruginių miltų moteris sau ir šeimai kepa jau 14 metų. Neretai ji mėgsta ir paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, namiškius palepina kepiniais iš miežinių kruopų ir cukinijų. Moteris visiškai negeria kavos, o rytą visada pradeda puodeliu aromatingos vaistažolių arbatos. Ji gali būti iš pačių įvairiausių augalų, žolelių. Sveikuolė tikino, kad nepakartojamą skonį pajusime užplikę žiupsnelį mėlynojo palemono, sukažolės, įdėję kelias spurgas pelyno. Ja pavaišinti įsitikinome, kad tai tikrai skanu.
Gyvendama vaizdingoje vietoje netoli Panemunės pušyno moteris dieną pradeda bėgiodama. Dažnai dar saulei tekant miške sukaria mažiausiai dešimt kilometrų. Pabėgiojusi, pasimankštinusi paneria į netoli tekančio Nemuno bangas ir taip visai dienai pasisemia žvalumo. Nesvarbu, koks metų laikas, koks oras.
"Į namus stengiuosi niekada negrįžti tuščiomis. Parsinešu aviečių, žemuogių, gysločių, kraujažolių lapų. Miške, jo laukymėse vaistingųjų augalų – gausybė, tereikia netingėti jų prisirinkti. Gydomųjų savybių turi beveik kiekvienas miške ar pievoje augantis augalas. Vasarą pasistengęs žiemą po ranka nuolat turėsi žaliąją namų vaistinėlę", – pasakojo geros nuotaikos nestokojanti sveikuolė.
Žalioji namų vaistinėlė
Dažnai Žolinčių akademijos prezidentė sėdasi ant dviračio ir juo apvažiuoja aplinkinius miškus, laukus, pievas. Grįžta su glėbiu gamtos gėrybių. Jos namų palėpėje dabar kvepia džiovinti čiobrelių, ramunėlių, medetkų, ajerų žiedai, beržų, asiūklių, šalpusnio lapai.
Sveikuolė patarė vaistinguosius augalus rinkti šviečiant saulei, tada jie nepraranda gydomųjų savybių. Augalų šaknis geriausia kasti per pilnatį, o per delčią stengtis nežoliauti. Dar nevėlu namų vaistinėlę papildyti juodųjų serbentų lapais, kraujažolėmis, čiobreliais.
Pačios reikalingiausios, pasak D.Kunčienės, kiekvienai šeimai yra dilgėlės, ramunėlės, našlaitės, kiaulpienės, dirviniai asiūkliai. "Pamiškėse auganti vingiorykštė – geriausias aspirinas, o šalpusnis nepamainomas gydant kosulį ir plaučių ligas. Drėgnose vietose augantis rausvai žydintis gaurometis – skaniausia lietuviška žalioji arbata", – kelių augalų savybes priminė sveikuolė.
Su biomedicinos mokslų daktaru Jonu Skonsmanu, Lietuvos vegetarų sąjungos prezidente Ksavera Vaištariene D.Kunčienė pagal augalų suderinamumą sukūrė natūralių gamtos gėrybių mišinį, kurį sudaro per 30 žolelių.
Šiame gamtos gėrybių rinkinyje, puikiai paskaninančiame maistą, – linų sėmenys, moliūgų, saulėgrąžų, sezamo sėklos, ruginės sėlenos, jūros kopūstai, įvairiausi džiovinti vaisiai.
Tabletes slėpdavo nuo mamos
Dabar, kai raudonuoja šermukšnių uogos, pats metas jomis papildyti žiemai skirtų gėrybių atsargas. Pašaldę šaldiklyje ir palaikę dvi dienas, uogas turėtume sumalti. Sumaišę su medumi mėgausimės vitaminingu skanumynu, kuris tiks gerti su arbata ar valgyti su kruopų koše. Tokį receptą siūlanti inžinierė Rita Jasinskienė – irgi aktyvi Žolinčių akademijos narė.
Į sveikuolių renginius ar žoliauti ji dažnai važiuoja su penkiolikmete dukra Ona. Ji, kaip ir mama, domisi vaistingaisiais augalais ir visai nepyksta, kai pusryčiams gauna melisos, mėtų ar žemuogių arbatos su avižų koše ar žalių salotų. Daug sveikuoliškų patiekalų moksleivė moka pasigaminti pati.
"Nuo pat vaikystės mano organizmas priešinosi medikamentams. Susirgusi ir mamos verčiamas gerti tabletes slėpdavau. Ir auginama dukrą elgiuosi panašiai. Kai ji karščiuoja, duodu liepžiedžių ar aviečių arbatos, dedu ant galvos šlapią rankšluostį. Kūną įtrinu degtine su vandeniu. Karštis tuoj pat nukrinta", – sveikuoliško gyvenimo patirtimi dalijosi Rita.
Pasninkaudami gers sultis
Žolinčių akademijos nariai pasiryžę kuo daugiau platinti retus augalus. 24 Lietuvos vietose jie jau pasodino meškinio česnako, ypač veiksmingo valant organizmą. Tokią Raudonosios knygos "ploninimo" akciją bendradarbiaudami su mokslininkais žoliautojai žada tęsti.
R.Jasinskienė ir jos bendraminčiai labai laukia pasninko dienų, kai mėgausis tyla ir gers tik sultis. Patys jas gaminsis iš vaisių, uogų, daržovių. Kaip ir pernai kelioms dienoms užsidarys Pažaislio vienuolyne pas seseris kazimierietes.
"Kai daug metų neatostogavusi pirmą kartą patekau į tokią stovyklą, iš jos tarsi ant sparnų išskridau. Tiek stiprybės ir jėgų dar niekur nebuvau įgijusi", – apie pasninko dienomis patiriamą palaimą pasakojo R.Jasinskienė.
Sveikuolių arbata
Žiupsnelį juodųjų serbentų, mėtų ir dilgėlių lapų užplikę verdančiu vandeniu ir palaikę 15 minučių gausime kvapią ir skanią arbatą. Jos galime išgerti rytą vietoj kavos arba kiekvieną kartą skanauti prieš valgydami. Tokia arbata veikia tonizuojamai, gerina nuotaiką ir virškinimą.
Linų sėmenų paštetas
Linų sėmenis paskrudiname keptuvėje ir sumalame. Atskirai aliejuje ar lydytame svieste patroškiname daržovių: morkų, cukinijų, porų. Į troškinį įdedame sumaltus sėmenis, įpilame vandens ir verdame, kol masė taps grietinės tirštumo. Baigdami virti paskaniname petražolėmis, baziliku, peletrūnu.