Su gydytoju ir rašytoju J. Girskiu kalbamės apie jo naujausią, leidyklos „Alma littera“ išleistą knygą „Viskas apie stuburo gydymą. Praktinis vadovas“, pagrindines pacientų daromas klaidas bei holistinio požiūrio svarbą gydant raumenų ir kaulų sistemą.
- Ar stuburo problemos, ligos gali kelti grėsmę žmogaus gyvybei?
- Stuburo problemos žmogaus gyvybei grėsmės nesukelia, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Deja, stuburo sutrikimai labai apkartina kasdieninį žmogaus gyvenimą ir be gailesčio tuština valstybės biudžetą, nes tokių pacientų gydymas reikalauja daug išlaidų.
- Kokių žinių apie stuburo sveikatos reikšmę ar įpročius trūksta lietuviams?
- Labai pasigendu žmonių supratimo apie savo raumenų ir kaulų sistemos priežiūrą, reabilitaciją bei pasitikėjimo šiuolaikine medicina. Viliuosi, gal ilgainiui žmonių sąmoningumas pakils ir jie suvoks, kad archajiškais metodais – taurėmis ir siurbėlėmis – stuburo sutrikimų atstatyti neįmanoma. Blogiausia, jog stuburo problemų turintys žmonės daro bendro pobūdžio sveikatinimo mankštas ir lavina sveikus raumenis. Mane glumina ir tai, kad daugelis pacientų žino tik nugaros raumenų stiprinimo pratimus, tarsi kūne nebūtų jokių kitų raumenų.
- Papasakokite, kokiam skaitytojui rašėte knygą „Viskas apie stuburo gydymą. Praktinis vadovas“?
- Knyga yra skirta plačiam skaitytojų ratui, o ypač stuburo bėdų kamuojamiems žmonėms. Ji taip pat itin aktuali kineziterapeutams, sporto klubų instruktoriams, visų sporto šakų fizinio parengimo treneriams, beje ir kolegoms gydytojams, kad suartintume požiūrius gydydami pacientus. Vyrų ir moterų raumenų ir kaulų sistemos anatomija yra beveik tokia pati, todėl knyga naudinga abiejų lyčių skaitytojams. Žinoma, moterims nėštumo metu atsiranda įvairių biomechaninių pasikeitimų, jos dažniau serga osteoporoze, todėl stengiausi papildomai patarti, kaip to išvengti.
- Knygos paantraštė nurodo, kad tai yra praktinis vadovas. Ko iš jo gali tikėtis skaitytojai?
- Pirmiausia siekiu paaiškinti, kuo skiriasi sveikatinimas ir reabilitacija, pristatau biomechaninės skolos sąvoką. Mokau savarankiškai aptikti kūno skolininkus aptingusius (silpnus) ir sudirgusius (itin įsitempusius) raumenis, negebančius atlikti savo darbo – juk šie skolininkai sutrikdo taisyklingus stuburo judesius ir praskolina kūną ligai. Gydytojas apie sveikatinimą kalbėti gali pradėti tik tuomet, kai liga iš organizmo išvaryta. Todėl tik vėliau, knygos dalyje „Grąžink kūnui skolą“ supažindinu skaitytoją su raumenų ir kaulų sistemos savigyda – tikslingais gydomaisiais judesiais. Nuotraukose demonstruoju, kaip laiku atkurti raumeninę tvarką kūne, o paveikslėliuose bandau parodyti žmogaus organizmo gelmes ir jungiamojo audinio terpę, kuri tarsi gijos apraizgo visą organizmą.
- Kuo rėmėtės rašydamas šią knygą – gydytoja praktika, pacientų istorijomis, tyrimais?
- Rašydamas knygą rėmiausi savo asmenine gydytojo praktika, medicininės literatūros ir įvairiausių sveikatinimo doktrinų analize. O šios knygos siužetą ypatingai įtakojo nūdienos medikų nesusikalbėjimas tarpusavyje ir įžūlus bei nekontroliuojamas šundaktarystės įsivyravimas medicinoje. Beje, rašant man labai padėjo naivių ir bevalių pacientų istorijos.
- Kas Jus, kaip gydytoją, apskritai skatina ir įkvepia rašyti?
- Šmaikštaudamas norėčiau pasakyti, kad dėl prastėjančio regėjimo pradėjau matyti mediciną tokią, kokia ji yra. Todėl viliuosi, kad toks mano suprastėjęs regėjimas gal būt daugeliui skaitytojų taps praregėjimu. Tokia ir buvo šios knygos idėja.
O kalbant rimtai, mane kaip pilietį itin glumina pseudomokslų importas į mūsų kraštą – tai sujaukia ir jaunų specialistų, ir pacientų sąmonę. Man, kaip gydytojui, svarbu žmonėse ugdyti medicininę savivoką, loginį mąstymą. Kasdien tai darau savo darbe, o tam, kad visa tai neliktų po devyniais užraktais darbo kabinete, grįžęs namo savo pastebėjimus suguldau į knygos puslapius. Manau, jog rašydamas suteikiu dar daugiau prasmės savo darbui.
Gyvenimas per trumpas, kad visiems norintiesiems galėčiau padėti suprasti savo sveikatos bėdas. O juk rašymas, suteikia skaitytojui galimybę susipažinti su autoriaus požiūriu, o patekus į „įtartinų medicininių paslaugų turgavietę“ ar keliaujant savigydos keliu ši knyga gali tapti patikimu patarėju.
- Ką patartumėte skaitytojui, norinčiam išsaugoti stuburo sveikatą?
- Dar prieš pradedant sportuoti ar užsiimti sveikatinimo doktrinomis, išsitirkite savo kūno „važiuoklę“ – raumenų ir kaulų sistemą. Kažkodėl šiandien jau tapo įprasta stuburą laikyti tarytum kažkokia atskira kūno dalimi. O juk turėtume suprasti, kad esant stuburo sutrikimams visuomet privalome kalbėti ne apie jį, bet apie visą atramos ir judėjimo sistemą, kurioje stuburas yra tik lanksčioji kūno ašis.
Taigi, kad lengviau suvoktume stuburo ir raumenų ryšį, knygoje jį pavaizduoju kaip mažų slankstelių vėrinį, tarsi lynais (raumenimis) sujungtą su visomis kūno dalimis – pečių juosta, rankomis, krūtinės ląsta, diafragma, dubens kaulais ir apatinėmis galūnėmis. Todėl pirmiausiai atsiradus stuburo bėdoms, reiktų atrasti visus raumenis skolininkus, kurie yra praradę savo fizines ypatybes ir „parazituoja“ kūno raumenų komandoje. O tuomet, pasitelkite valią ir kibkite į darbą.
