– Mūsų dirvožemyje jodo trūksta, todėl natūraliai tik maži jo kiekiai aptinkami vietiniuose maisto produktuose. Kaip gauti reikiamą dienos jodo dozę?
– Jodas – žmogaus organizmui būtinas mikroelementas. Jis svarbus skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) veiklai. Šie hormonai atsakingi už medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) apykaitą, energijos apykaitą, audinių diferenciaciją, augimą.
Daugiausiai jodo randama jūros dumbliuose (rudadumbliai, nori, kombu ir wakame). Geri jodo šaltiniai yra jūros žuvis (pvz., juodadėmės menkės, menkės) ir jūros gėrybės (moliuskai), pieno produktai, duona ir kiaušiniai. Jūros druska natūraliai turi mažai jodo. Pagrindinė saugi, veiksminga ir pigi jodo trūkumo prevencijos priemonė yra joduotos druskos vartojimas.
Pajūrio ore jodo koncentracija yra didesnė nei žemyne. Baltijos pajūrio ore jodo koncentracija yra daug didesnė nei prie Viduržemio ar Juodosios jūros. Plaukiojant jūroje jodo šiek tiek įsisavinama ir per odą.
Skydliaukė sugeria jodą, suvalgytą su maistu, vandeniu ar vaistais, įkvėptą iš oro ar susidariusį skylant skydliaukės hormonams iš kraujo, paverčia jį molekuliniu ir vartoja naujų skydliaukės hormonų sintezei arba kaupia jį. Jodidui patekus į kraujotaką, skydliaukė sukaupia tokį jodo kiekį, kokio reikia jos hormonų sintezei, o likusi jodo dalis išsiskiria su šlapimu (apie 90–92 proc.).
– Kas pažymėtina apie jodo kiekio užtikrinimą vaikams?
– Atkreiptinas dėmesys, kad nėščiosios jodo trūkumas gali sukelti jodo trūkumą vaisiui ir naujagimiui. Jei šio mikroelemento trūks ir motinos piene, vėliau kūdikiams ir vaikams gali pasireikšti jodo stokos pasekmės. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo veiksnys. Dėl jodo stokos pakenkiama vaikų psichinė raida, sulėtėja fizinė raida, atsiranda gūžys, hipotireozė. Sumažėja vaikų gebėjimas mokytis, atmintis, psichomotoriniai gebėjimai, dėmesys ir intelektas.
– Kokia yra jodo norma sveikiems žmonėms ir sergantiems hipotireoze?
– Suaugusiam žmogui per parą reikia 150–200 μg jodo (maždaug 2 μg/kg kūno svorio per 7 dienas). Valgant visavertį maistą – joduotą druską, pieną, duoną, jūros žuvį ir jūros produktus gauname pakankamą jodo kiekį.
Sergantiesiems hipotireoze, kurie vartoja sintetinius skydliaukės hormonus ir valgo visavertį maistą, papildomai jodo vartoti tikrai nereikia, tačiau vengti nerekomenduojama, nes jodas yra svarbus subalansuotai mitybai užtikrinti.
– Ar vartotinas jodas, jei skydliaukės hormonai atitinka normą, tačiau rastas padidėjęs antikūnų prieš skydliaukės audinį skaičius?
– Sąsajos tarp jodo suvartojimo ir kraujo antikūnų prieš skydliaukės audinį yra kompleksinės, stebimos tiek esant jodo trūkumui, tiek ir pertekliaus atveju.
Padidėjus jodo suvartojimui padidėja spontaninių skydliaukės autoimuninių pakitimų (tiek antikūnų prie tiroglobuliną, tiek ir antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę) ir hipotireozės dažnis jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms.
Autoimuninių susirgimų dažnis populiacijoje ilgainiui sumažėja, kai jodo trūkumas pereina prie optimalaus jodo suvartojimo. Viena iš geriausių tokių pokyčių visuomenėje pavyzdžių yra Danija, kurioje privaloma joduoti druską ir duoną.
Sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu perteklinis jodo vartojimas (daugiau nei 300 µg/d suaugusiam žmogui), buvus jodo trūkumui, gali sietis su gausesniu antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę kiekiu ar pabloginti ligos eigą. Kuo buvo didesnė jodo stoka, tuo, tikėtina, daugiau padidės antikūnų skaičius, pradėjus vartoti pakankamą jodo kiekį.
Šis reiškinys yra trumpalaikis ir nėra kliniškai reikšmingas, tačiau priklausomai nuo genetinių ir kitų aplinkos veiksnių, gali nežymiai sutrikdyti skydliaukės veiklą (dažniausiai pasireiškia subklinikinė hipotireozė) ir daugiau būdingas jaunoms moterims.
Tačiau tinkamo kiekio jodo vartojimas turi daugiau naudos ir apsaugo nuo jodo stokos ligų, raidos sutrikimų, ryškios hipotireozės, difuzinės ir mazginės strumos, agresyvių vėžio formų ar vyresnio amžiaus žmonių neautoimuninės hipertireozės.
Verta žinoti
2018–2020 metais Vilniaus universiteto Santaros klinikų ir Vilniaus medicinos draugijos mokslininkų vykdyto tyrimo metu, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, buvo nustatyta, kad Lietuvos gyventojai druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo – mažiau nei rekomenduoja PSO.
Net 52,3 proc. tyrimo dalyvių suvartojo per mažai jodo. Mažiausią jodo kiekį suvartojo jauniausios (18–25 m.) tyrimo dalyvės.