Yra keli principai, kurių privalome laikytis, norėdami išlaikyti burnos sveikatą. Pirmiausia, šepetėlis, kuriuo valome dantis, privalo būti minkštas, netgi ypač minkštas. Galima rinktis šepetėlį, turintį labai daug užapvalintų šerelių. Tokiu šepetėliu mes veiksmingai ir saugiai pašalinsime apnašas nuo dantų ir ties dantenomis. Ir atminkite, kad dantenų, danties riba yra labai svarbi, nes čia užsilaiko didelė dalis apnašų, rašoma atsųstame pranešime spaudai.
Labai puikūs pagalbiniai įrankiai burnos priežiūrai yra vieno danties šepetėlis ir liežuvio gramdiklis. Mažyte vieno danties šepetėlio galvute galime išvalyti net labai sunkiai įprastu šepetėliu pasiekiamas vietas, pavyzdžiui, ties dantų restauracijomis, taip pat galinių dantų paviršius ar apatinių dantų liežuvinius paviršius ties dantena. Liežuvio valymas tam skirtu gramdikliu, o ne dantų šepetėliu, padės išvengti nemalonaus burnos kvapo.
„Be jokios abejonės, dar vienas labai svarbus, tačiau, deja, retai prisimenamas burnos priežiūros punktas – tarpdančių valymas. Būtent tarpdančiuose kaupiasi daugiau nei 95 proc. burnos bakterijų, tad nepriekaištingas jų išvalymas gali padėti apsisaugoti ir nuo ėduonies, ir nuo dantenų ligų. Kokybiškai tarpdančius išvalyti galime tarpdančių šepetėliu, tačiau labai svarbu, kad šis būtų tinkamai parinktas pagal tarpdančio dydį, nes kitaip galime sužaloti dantenų papilas, kas lemtų dar didesnius uždegimus ar dantenų recesijas, vadinamąjį dantenų atsitraukimą. Jums asmeniškai tinkamą tarpdančių šepetėlį gali parinkti gydytojas odontologas ar burnos higienistas vizito metu. Tik nebijokite klausti! Dažniausiai tarpdančių šepetėliai pagal dydį pažymėti spalvomis, taip lengviau įsiminti, kuris konkrečiam tarpdančiui tinkamas. Kartu šis procesas tampa ir spalvų terapija“, – šypsosi „Nordclinic“ gydytoja odontologė Ieva Šalaševičienė.
Dantų pasta: mažiau yra daugiau
Labiau paplitęs tarpdančių valymo būdas yra valymas siūlu. Tinkamai jį naudojant kokybiškai galime išvalyti dantų, turinčių gana lygius tarpdančius, paviršius. Maždaug iki iltinio danties arba kai tarpai tarp dantų yra labai tamprūs. Bet kuriuo atveju rekomenduojama rinktis vaškuotą siūlą arba siūlą, kuris tarpdantyje išsiplečia (expanded).
„Dantų pasta yra pagalbinė dantų valymo priemonė, tačiau ją rinktis rekomenduojama labai atsakingai. Visi pastos komponentai yra labai svarbūs, bet daugiau jų nebūtinai yra geriau. Svarbiausia, kad būtų tų, kurių reikia apnašai pašalinti ir danties paviršiui stiprinti. Labai svarbus komponentas yra fluoras. Moksliškai įrodyta, kad jis yra pagrindų pagrindas kovojant su ėduonimi. Suaugusiems skirtoje dantų pastoje jo turi būti nuo 1000 iki 1450 ppn. Šiuo metu labai populiarios dantų pastos, sudėtyje turinčios nano dalelių. Dažniausiai tai – susintetintas hidroksiapaptitas, dar vadinamas „skystu emaliu“. Tai komponentas, atkartojantis natūralaus emalio pagrindinę sudedamąją dalį. Naudodami tokias dantų pastas, ilgainiui galime sustiprinti dantų paviršių, išvengti arba palengvinti dantų erozijų, nutrynimų sukeliamą būklę, netgi truputį pašviesinti dantis“, – pasakoja I. Šalaševičienė ir ragina atidžiai skaityti etiketę.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dantų pastoje turi būti kuo mažiau arba išvis nebūti gausų putojimą sukeliančių medžiagų, pavyzdžiui, natrio laurilsulfato (SLS). Kita labai svarbi eilutė ant dantų pastos etiketės – RDA (Relative Dentin Abrasivity) indeksas, nurodantis dantų pastos abrazyvumą. Kasdienės dantų pastos RDA negali būti didesnis nei 80 – 100. Balinančios pastos RDA gali būti nuo 150 iki 250, tačiau tokia dantų pasta galime dantis valyti tik 1 – 2 kartus per savaitę. Labai svarbu šį indeksą žinoti pacientams, turintiems dantų erozijų, atviro dentino plotų dantų kaklelių srityse, taip pat paaugliams, kurių dantų emalis dar nėra pilnai mineralizuotas. Deja, ne ant visų populiariausių dantų pastų šis indeksas rašomas, tad gali tekti informacijos paieškoti internete arba kreiptis į gydytoją odontologą ar burnos higienistą.
Kitos dantų pastos sudedamosios dalys, suteikiančios skonio ir konsistencijos, yra tik balastinės ir sveikatinančių savybių neturi. Žoliniai ekstraktai dantų pastose gali turėti teigiamą poveikį kovojant su dantenų ligomis, tačiau ir čia svarbiausias akcentas yra mechaninis dantų apnašų pašalinimas.
Skalavimo skysčiai – tik gydytojui skyrus
Skalavimo skysčiai taip pat yra pagalbinės burnos priežiūros priemonės, kurių naudojimas pagal gydytojo paskyrimą padeda sumažinti ūmias burnos ligų būkles, tokias kaip dantenų ar apydančio uždegimai. Vienas šių skysčių komponentų dažniausiai būna medžiaga, slopinanti uždegimą sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Dažniausiai tai yra chlorheksidinas ar jo junginiai. Nuolat ar be gydytojo paskyrimo naudoti tokius skalavimo skysčius griežtai draudžiama. Kasdienei burnos priežiūrai skirti skysčiai, sudėtyje turintys fluoro junginių ar žolinių ekstraktų, gali palengvinti sunkiai prieinamų burnos vietų priežiūrą. Juos naudoti galima tarp dantų valymo, po valgio.
Nerekomenduojama skalavimo skysčiu užbaigti vakarinio dantų valymo ritualo, nes juose fluoro junginių koncentracija yra gerokai mažesnė nei dantų pastoje, taigi skalaudami visą fluoruotą paviršių tiesiog nuplauname. Geriau skalavimo skystį rinktis nealkoholinį, su didesniu fluoro kiekiu, papildytą nano dalelėmis.
Na, o dantis patartina valyti praėjus bent 30 minučių po paskutinio valgymo, valymo trukmė turėtų būti 2-3 min., ir vakarinis dantų valymas yra pats svarbiausias!