Halitozei būdingas nemalonus kvapas atsiranda dėl tam tikrų cheminių medžiagų susidarymo burnos ertmėje
Dažniausiai kalti sieros ar aminų grupėms priklausantys junginiai. Halitozė gali būti laikina (trunkanti trumpą laiką, pavyzdžiui, suvalgius žuvies mėsos) – dėl to dažniausiai kaltos burnos ertmėje gyvenančios bakterijos, kurios skaido ant dantų, dantenų ir liežuvio esančius maisto likučius ir išskiria būdingo kvapo dujas.
Ilgą laiką trunkanti halitozė atsiranda jau dėl kitų priežasčių
Dažniausiai kaltos tam tikros ligos, pavyzdžiui, dantenų uždegimas, burnos opelės, sinusitas, tonzilitas, kai kurios piktybinės ligos. Neretai nemalonus burnos kvapas atsiranda ir dėl virškinimo trakto ligų, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso ar tam tikrų žarnyno infekcijų. Halitozę gali sukelti ir kai kurie vartojami vaistai, sisteminės ligos, tam tikri maisto produktai, seilių liaukų sutrikimai ir kt. Priežastis aiški ne visuomet, vis dėlto problemos norisi atsikratyti daugumai, nes ji itin nemaloni ir pačiam žmogui, ir jį supantiems asmenims.
Nuo ko reikėtų pradėti, norint išvengti halitozės?
Pirmiausiai reikėtų pasvarstyti, ar halitozė laikina (labiau susijusi su burnos higiena, tam tikru suvalgytu maistu) ar trunkanti ilgą laiką. Jei halitozė kamuoja praktiškai nuolat, ne tik po nakties miego ar valgio, tuomet reikėtų ieškoti rimtesnių jos priežasčių ir jas šalinti. Blogo burnos kvapo išvengti nepavyks, jei nebus gydoma pagrindinė liga, dėl kurios jis ir atsiranda. Tarkime, jei pacientas kamuojamas vis atsinaujinančių burnos opelių (recidyvuojančio aftinio stomatito), susiformuojančio dėl kai kurių avitaminozių ar streso, reikėtų stengtis vengti stiprios ir ilgalaikės nervinės įtampos, pilnavertiškai maitintis ir, jei reikia, papildomai vartoti tam tikrus vitaminus. Burnos opelių simptomus, pavyzdžiui, skausmą, deginimą, diskomfortą palengvina ir jų gijimą paspartina specialios medicinos priemonės.
Jeigu halitozė laikina, pats efektyviausias būdas, padedantis ją sukontroliuoti, yra tinkama, kruopšti ir reguliari burnos higiena
Svarbu valytis dantis du kartus per dieną (papildomai galima juos valyti ir po tam tikro maisto valgymo. Jei į tarpdančius įstrigo vištienos ar žuvies gabalėlių – tuomet rekomenduojama naudoti ir tarpdančių siūlą). Dantų pasta turėtų būti su fluoridais – šiai grupei priklausančios cheminės medžiagos padeda geriau apsaugoti dantų emalį nuo žalingo bakterijų išskiriamų rūgščių poveikio. Labai svarbu valyti dantis švelniai, minkštu dantų šepetėliu, stengiantis švelniai ir efektyviai pašalinti minkštąjį apnašą, susikaupusį ties dantenomis. Reikėtų nepamiršti nuvalyti ir liežuvį, nes būtent ant jo kaupiasi daug apnašų, kuriose itin „patinka“ daugintis blogo kvapo kaltininkėms – bakterijoms. Burnos priežiūros rutiną galima užbaigti burnos skalavimo skysčiu, kuris turėtų būti be alkoholio ir be kitų dirginančių medžiagų. Atminkite, kad net pati geriausia kramtomoji guma nepašalins burnos kvapo, kuris kyla dėl nepakankamos ir atmestinos burnos higienos.