1. Vartojama labai daug baltymų.
Baltymai yra svarbu, tačiau jeigu jų per daug, perteklius kaupiamas riebalų forma. Be to, daug baltymų turintys kokteiliai ir batonėliai yra saldūs ir riebūs.
„Tai dažna visų Vakarų šalių, ne tik Lietuvos, bėda. Mes vartojame per daug gyvūninės kilmės baltymų, kurie, net ir liesi, visada turi riebalų. Bet yra daug kalbama apie tai, kad jie labai reikalingi ir žmonėms susidaro įvaizdis, kad baltymų reikia valgyti 3 kartus per dieną. Tačiau tiesa yra labai toli nuo to, be to, baltymus mes gauname ne tik iš mėsos, jų yra net ir augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, daržovėse ir vaisiuose – 2-4 proc. O baltyminiai kokteiliai ir batonėliai turi dar daug gliukozės bei riebalų – tam, kad tai būtų skanu ir žmonės norėtų juos valgyti. Todėl į tuos dirbtinius produktus reiktų labai atsargiai žiūrėti ir kreipti dėmesį į jų sudėtį – reiškia versti į kitą pusę ir skaityti, kas parašyta mažomis raidėmis“,- sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Specialistės teigimu, šie baltyminiai produktai suteikia sotumo jausmą, todėl yra įtraukti kaip daugelio dietų pagrindas, tačiau per didelis jų kiekis labai stipriai apkrauna inkstus bei kepenis, kas veda prie įvairių lėtinių, net ir sunkių ligų. O sotumo jausmą labai puikiai gali suteikti ir šviežios, termiškai neapdorotos daržovės, kurios turi daug maistinių skaidulų ir padeda virškinti, o kalorijų turi daug mažiau, jau nekalbant apie poveikį sveikatai.
2. Valgoma per mažai daržovių.
Apmaudu, tačiau dauguma mūsų per dieną nesuvartoja rekomenduojamos pustrečios stiklinės daržovių. Kad nereiktų dėl to sukti galvos, įtraukite daržoves į kiekvieno patiekalo sudėtį: tai gali būti pjaustytas pomidoras ant pusryčių skrudintos duonos ar špinatai ant sumuštinio su kalakutiena.
„Jeigu sunku suskaičiuoti rekomenduojamas daržovių porcijas, galimi keli variantai. Arba valgyti tikrai daug – kelis šimtus gramų daržovių prie vakarienės ir pietų arba įtraukti daržoves į kiekvieną valgymą. Pavyzdžiui, pavakariams pagraužti mažų morkyčių arba daržovių lazdelių, prie pusryčių, kadangi dabar vasara, galima labai smagiai sutriaukšti šviežią agurką, kuris suteiks gaivumo. Vakarienei ir pietums – tai ridikėlių, tai lapų, tai kokią kaliaropę, juk daržovių įvairovė yra didžiulė. Tiesiog sudėjus vieną prie kito jau ir gausime reikiamą kiekį. Ir bus lengvesnis virškinimas, jausimės energingesni. Ir sotumo jausmas daug didesnis bus. O be to, jeigu geras ir lengvas yra virškinimas, mes neapkrauname organizmo, tuomet mes mažiau norime saldumynų ir miltinių“,- pataria V. Kurpienė.
Specialistės teigimu, daugiau valgydami daržovių, mažiau norime kavos, kuri sukelia rūgštis ir skatina apetitą. Tiesa, ne tuo momentu, kai ją išgeriame, bet vėliau. Taigi daržovių vartojimas turi didelį teigiamą momentinį poveikį ir ypač lieknėjant.
3. Pusryčiams išgeriama vien didelė stiklinė sulčių.
Dauguma sulčių kelia cukraus kiekį kraujyje, tad mūsų organizmas gamina daugiau insulino. Vėliau aplankys alkis ir persivalgysite. Per pusryčius patariama valgyti daug ląstelienos turinčius produktus, pavyzdžiui, košes ir pilno grūdo duoną.
„Pastaraisiais metais matome daug Pasaulio sveikatos organizacijos, Harvardo medicinos mokyklos rekomendacijų, kad sultis reikia riboti. Mano nuomone, visiškai sulčių neišima iš raciono tik todėl, kad Vakarų šalyse yra labai įprasta ryte išgerti stiklinę sulčių, tad gal bijoma per didelės neigiamos reakcijos. Bet visi kalba apie tai, kad geriau yra valgyti šviežias daržoves ir vaisius, o vaisių sultis reiktų labai riboti, nes jos labai skatina apetitą. Daržovių sulčių irgi pavojinga padauginti, tik čia bėda yra ne cukruje, o veikliosiose medžiagose, kurias iš daržovių organizmas pasisavina palaipsniui, o sultys yra toks smūginis reikalas. Alinamos kepenys, nes gaunama per didelė dozė ir per greitai, todėl galime sau pakenkti. Taigi daržovių sultys gali būti geriamos ne stiklinėmis, o mililitrais ir būtinai skiestos vandeniu“,- pataria mitybos specialistė.
Kalbant apie dabar labai madingus žaliuosius kokteilius, V. Kurpienė jų nerekomenduoja sveikiems visavalgiams, o ypač – norintiems numesti svorį ar turintiems antsvorio.
„Žalieji kokteiliai atsirado todėl, kad žaliavalgiams susirinkti pakankamą kiekį kalorijų iš daržovių yra pakankamai sudėtinga ir net praktiškai neįmanoma, jeigu maisto netriname. Tuo tarpu visavalgiams su kalorijų kiekiu problemų nėra, tiksliau, ji yra atvirkštinė, nes yra tų kalorijų perteklius. Ir jeigu mes pradedame maistą trinti, tai gaunasi, kad mažame tūryje turime daug kalorijų, kas visiškai nepadeda. Aišku, gali būti įvairių specifinių situacijų, kai tie žali kokteiliai gali būti naudingi po įvairių operacijų bei gydymo kursų, kada žmogus negali valgyti, o reikia suvartoti didelio tankio maistą, kurio nereikėtų kramtyti“,- sako mitybos specialistė.
V. Kurpienė pusryčiams rekomenduoja rinktis daug ląstelienos turinčius produktus, o baltymus palikti pietums arba vakarienei.
4. Svorio metimo greičio pervertinimas.
Dauguma per pirmąsias dvi dietos savaites numeta daug svorio. Tačiau vėliau kilogramai taip greitai nebyra ir galite prarasti ūpą.
„Pakeitus mitybą ir valgant paprastesnį bei sveikesnį maistą, šiek tiek prasivalo žarnynas, kas yra gerai. Susibalansuoja skysčiai, dalies jų netenkame, ir atrodo, kad taip svoris kris ir toliau. Tačiau po pirmųjų 2-3 savaičių svorio metimas sulėtėja, bet tai yra natūralus procesas. Reikia toliau laikytis plano, kol bus visiškai pasiekiamas tikslas. Tik reikia labai atsargiai žiūrėti, nes jeigu ir toliau svoris metamas greitai, tai jis kris raumenų, o ne riebalinio sluoksnio sąskaita, ir tada galutinis rezultatas jums nelabai patiks, nes sulėtės medžiagų apykaita. Dėl to svorį reiktų mesti protingai, 1-1,5 proc. bendros kūno masės per savaitę. Jeigu metama per greitai, tas gali turėti neigiamų šalutinių pasekmių“,- perspėja mitybos specialistė.
5. Nepakankamai miegama.
Apetito ir alkio hormonus stipriai veikia tai, kiek jūs miegate. Pataupysite miego sąskaita ir labai tikėtina, kad greitai valgysite viską iš eilės.
„Tyrimais yra įrodyta, kad net nuo vienos neišmiegotos nakties pirmoje dienos pusėje sulėtėja medžiagų apykaita, t. y., tada, kai ji yra pati greičiausia. O antroje dienos pusėje jau pradeda norėtis paprastųjų angliavandenių, t. y., baltų miltų, cukraus, bulvių, duonos arba tiesiog daug maisto. Ir tada tas sotumo jausmas kažkur prapuola, atrodo, valgai, valgai, skrandis lyg ir pilnas, o sotumo jausmo vis nėra. Kas dar yra blogai, tai kuo mes tokiu atveju daugiau valgome, tuo daugiau kraujo suplūsta į virškinimo traktą ir mes dar labiau pavargstame“,- aiškina V. Kurpienė.
6. Po treniruotės leidžiama sau prisikimšti.
Naujausio tyrimo duomenimis, žmonės, kuriems buvo pasakyta, kad ėjimas atliks mankštos funkciją, vėliau suvalgė dvigubai daugiau už tuos tyrimo dalyvius, kurie buvo informuoti, kad einama pasivaikščioti pramogai.
„Tai viena iš didžiausių klaidų, kai galvojama, kad jeigu pasportavau, tai jau galiu leisti sau daug daugiau suvalgyti. Visgi vidutiniškai sportuojančios vidutinės moters vienos treniruotės metu sudegintas kalorijų kiekis yra lygus vienam šokoladiniam batonėliui. Ir dar su sąlyga, kad ji sportuoja ne pirmą mėnesį. Nes pirmą mėnesį raumenų tonusas yra pakankamai žemas, jam reikia užsikurti ir jis nedegina tiek kalorijų, kiek literatūroje parašyta“,- perspėja mitybos specialistė.
V. Kurpienės teigimu, sportas turi būti dėl sveikatos, ne dėl lieknėjimo, ir į tai reiktų žiūrėti kaip į pramoginį procesą. Turi patikti pats procesas, o ne vilioti stebuklingas rezultatas po 2 mėnesių.
7. Neįvertinamas turimas laikas.
Būna savaičių, kai sunku įterpti papildomą pusvalandį treniruotei, štai kodėl gerai turėti atsarginį planą. O formą palaikyti net dešimties minučių kardiotreniruotės vaizdo įrašas „YouTube“.
„Visada prieš renkantis sporto klubą rekomenduoju įvertinti, ar tikrai vieta, kur sportuosite, yra patogi, ir susiplanuoti laiką, kad nebūtų kažkokio kaltės jausmo, kad kažko nespėjote. Pergalvoti savo dienotvarkę, kad tikrai rastumėte laiko suplanuotai mankštai. Geriau pasportuoti 10 minučių namuose ar atsikėlus ir išgėrus vandens išeiti 10-15 min., apeiti greitai aplink kvartalą, negu planuoti, kad „kažkada pradėsiu sportuoti po valandą 4 kartus per savaitę“. O tas rytoj niekad ir neateina. Geriau jau dabar ir po truputį. Be to, net tokio trumpo rytinio pajudėjimo metu pasigamina serotoninas, t. y., laimės hormonas, ir diena prasideda nuostabiai“,- pasakoja Vaida Kurpienė.
8. Visada daromi tie patys pratimai.
Negalima kartoti tuos pačius pratimus ir tikėtis tos pačios naudos. Norėdami pasiekti geresnių rezultatų, laikykitės šio principo: kaitaliokite dažnį, intensyvumą ar laiką.
„Reklamuojami įvairūs treniruokliai sukuria klaidingą įvaizdį, kad darydamas tą patį pratimą, turėsi gražų ir nepriekaištingą kūną. Jeigu turiu riebalų ant pilvo, tai patreniruosiu pilvą ir turėsiu tuos geidžiamus kvadračiukus. Reiktų žinoti, kad kardiotreniruoklis yra būtinas riebalų deginimui, nes vieną raumenį treniruojant nieko nebus. Kita vertus, visada turi būti kompleksinis požiūris, taigi reiktų ir kardio, t. y., tų pasikartojančių pratimų kaip ėjimas, važiavimas riedučiais, žiemą – lygumų slidinėjimas, plaukimas ir pan., ir jėgos treniruočių, kad būtų pastiprinti tam tikri raumenys. Treniruojantis būtina kaitalioti pratimų dažnį, intensyvumą ir laiką, tai turi labai didelę įtaką rezultatui. Pavyzdžiui, valandą trunkančios kardiotreniruotės, kai greitis yra tolygus arba kintantis, skirtumas sudegintų kalorijų yra 30 proc. per tą patį laiką“,- sako mitybos specialistė.
9. Ignoruojami svarmenys.
Treniruotis pradedančios moterys dažnai galvoja, kad joms reikalingos tik kardiotreniruotės. Tačiau jėgos pratimai yra būtini, jeigu norite suaktyvinti savo medžiagų apykaitą.
„Ėjimas duoda bendrą pulsą ir kalorijų deginimą, bet jei mes norime, kad tam tikrose vietose pastangrėtų ir pastiprėtų raumenys, tai reikia ir jėgos pratimų. Bet nebūtinai tai turi būti svarmenys – yra labai daug pratimų su savo kūno svoriu. Tik labai svarbu tuos pratimus atlikti teisingai, o čia jau gali padėti treneris. Tad jeigu treniruojatės namuose, rekomenduočiau bent kelis užsiėmimus padaryti kartu su treneriu, kad jis paaiškintų principą. Nes savęs iš šono mes nematom, o pratimą darant neteisingai efektas gali būti iš esmės skirtingas“,- perspėja V. Kurpienė.
10. Pasiduodama išsekimui.
Populiariausias pasiteisinimas nenorint sportuoti skamba taip: „Esu per daug pavargęs“. Tačiau tai yra tikriausias savęs mulkinimas.
„Paradoksas yra tame, kad tada, kai pasportuoji, gauni daugiau jėgų. Bet dažnai žmonėms atrodo, kad sportas turi būti labai intensyvus, pavyzdžiui, aerobikos intensyvumo, kam po darbo tikrai neturite jėgų. O jūs tiesiog imkite ir išeikite pasivaikščioti, ne koja už kojos, bet truputėlį greičiau, tokiu žingsniu, koks jums asmeniškai yra priimtinas, tai reiškia, kad neturite uždusti. Ir nors per tas 10 minučių kalorijų daug nesudeginsite, bet pasikeis jūsų savijauta, o dėl tos geresnės savijautos jūs mažiau norėsite save stimuliuoti maistu“,- pataria mitybos specialistė.