Sunkios pasekmės
Net apie trečdalį žmonių vargina nemiga. Beveik kiekvienam retkarčiais tenka neužmigti dėl kokių nors priežasčių. Užmigti sunkiau tiems, kurie nuolat įtemptai dirba, pervargsta, patiria stresą. Naktį nemiegojęs ar mažai miegojęs žmogus dieną jaučiasi pavargęs, būna irzlus, ne toks darbingas, nesugeba susikaupti.
„Bet kokie rūpesčiai, svarbesni įvykiai, geri ir blogi pasikeitimai miegą gali trikdyti. Žmogus tokiais atvejais būna kupinas minčių, emocijų, kurios paprastai ir trukdo užmigti“, – aiškina Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė gydytoja psichiatrė Laima Šėporaitienė.
Trumpalaikė nemiga nėra didelė problema, išskyrus tuos atvejus, kai sergama psichikos, somatinėmis ligomis. Trumpalaikė, kelių dienų nemiga paprastai kokių nors sveikatos sutrikimų nesukelia: žmogus, keletą naktų vis vartęsis lovoje ir niekaip negalėjęs užmigti, po kelių dienų išsimiega ir jaučiasi gerai.
„Jei slegiantys rūpesčiai, bėdos, nuolat jaučiama įtampa, nerimas, baimė žmogui trukdo užmigti, nemiga įgyja lėtinę formą, – teigia psichiatrė L. Šėporaitienė. – Kai žmogus nemiega vieną, kelias savaites ar net mėnesį, pasekmės būna sunkios.“
Nustatyta, kad lėtiniai miego sutrikimai gali provokuoti nuotaikų kaitą, depresiją. Lėtinės formos nemigos kamuojamų žmonių darbingumas mažėja, blogėja jų reakcija, kyla eismo įvykių, traumų buityje ar darbe grėsmė. Nors nėra jokios statistikos, kiek avarijų galėjo kilti dėl to, kad vairuotojas turėjo miego sutrikimų, gydytoja L. Šėporaitienė įsitikinusi, kad dalis avarijų – nemigos pasekmė.
Kai graužia rūpesčiai
Kiekvienas iš mūsų kada nors patiriame mažesnių ar didesnių problemų, tačiau ne kiekvieną žmogų dėl to ima varginti nemiga. Ar ji atsiras ir kiek truks, labai priklauso nuo žmogaus požiūrio į situaciją.
Dažniausiai miegas sutrinka tiems žmonėms, kurie linkę viską be galo ilgai svarstyti, yra jautrūs, išgyvena dėl nuoskaudų, baiminasi dėl ateities, jiems sunku priimti sprendimus. Jei dieną tokie žmonės būna užsiėmę ir neturi laiko nagrinėti savo problemų, tai atėjus nakties ramybei jie ima intensyviai mąstyti apie savo rūpesčius, ir miegas tarsi išgaruoja.
„Jei žmogus aiškiai žino, kad trumpalaikę nemigą sukėlė konkreti problema, rūpestis ar įvykis, reikėtų apsvarstyti, ką galima padaryti su tuo provokatoriumi, – rekomenduoja psichiatrė L. Šėporaitienė. – Gal situacija savaime pasikeis, ryt poryt problema išsispręs ir jums palengvės, tačiau kartais reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kurie turėtų įtakos tai situacijai. Pavyzdžiui, jei studentas neišlaikė egzamino ir dėl to kamuojantis nerimas neleidžia jam užmigti, tai gal reikėtų susiimti, pasimokyti ir paskui ramiai miegoti.“
Jei žmogus jaučia stresą, jį graužia rūpesčiai, reikėtų nelikti vienam su savimi, o ieškoti pagalbos: pasikalbėti su artimaisiais ar psichologu. Tai, pasak gydytojos, sumažina įtampą, nerimą, nes išsikalbėjus palengvėja, o kai nerimas mažesnis, žmogus gali geriau miegoti.
„Kai kuriais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga užklumpa vairuotoją, kuris dieną turi būti ypač budrus, susikaupęs, dėmesingas, galima kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad išrašytų receptą dešimčiai nestiprių migdomųjų tablečių, – teigia L. Šėporaitienė. – Esant trumpalaikei nemigai padeda ir be receptų vaistinėse parduodamos įvairios vaistažolių arbatos, vaistinių augalų preparatai tabletėmis, lašais, juos galima neilgą laiką saugiai vartoti.“
Specialistų pagalba
Nemigos, kuri kartojasi daugelį naktų ir tęsiasi savaitėmis ar mėnesį, priežasčių gali būti daug: nuolatinis stresas, psichikos sutrikimai, nepastovus darbo ir poilsio režimas, blogi miego įpročiai ir kt.
„Jei nemiga trunka dvi tris savaites, žmogų apėmęs didelis nerimas, o problema, kuri sukėlė šį nerimą ir išprovokavo nemigą, neišsprendžiama, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar psichiatrą“, – rekomenduoja gydytoja L. Šėporaitienė.
Be specialisto pagalbos tokiais atvejais pacientas neapsieis, nes nemiga gali būti psichikos, neurologinių ligų simptomas. Dažnai nemiga būna ankstyvas depresijos požymis.
Gydytoja pataria labai atsakingai vartoti vaistus nuo nemigos, nes yra medikamentų, prie kurių priprantama.
„Kai kurie benzodiazepinų grupės raminamieji, migdomieji vaistai trikdo miego struktūrą, juos vartojant miegas būna nevisavertis, o žmonės kartais juos geria didžiulėmis dozėmis net nesusimąstydami apie šalutinį vaistų poveikį, – sako L. Šėporaitienė. – Jei nemigos kitomis priemonėmis įveikti nesiseka ir būtina vartoti cheminius vaistus, rinktis juos reikia labai atsakingai: vartoti tuos, kurie neveikia miego struktūros ir nesukelia pripratimo.“
Būtinas režimas
Geram miegui labai svarbus darbo ir poilsio režimas. Patartina eiti miegoti visada tuo pačiu laiku.
„Jei žmogus sveikas ir nemigos problemų neturi, retkarčiais pažeisti dienos režimą – vakare nueiti į koncertą, teatrą, pabūti su draugais – nėra tragedija, – sako psichiatrė L. Šėporaitienė, – tačiau jei žmogų vargina ar kartojasi miego sutrikimai, miego režimas yra būtinas.“
Nors „pelėdų“ ir „vyturių“ dienos režimas šiek tiek skiriasi, tačiau paros ritmo privalo laikytis visi, nes miegą sukelia tam tikra smegenyse išsiskirianti medžiaga – melatoninas. Daugiausia jo skiriasi apie 22–24 valandą, todėl šiuo metu ir rekomenduojama eiti gulti, kad biocheminiai procesai smegenyse sutaptų su žmogaus paros režimu. Tyrimai rodo, kad melatonino apykaitos sutrikimai gali provokuoti depresiją.
Gydytoja L. Šėporaitienė apgailestauja, jog televizija neatsižvelgia į dirbančio žmogaus interesus. Juk daugumos žmonių darbo diena – nuo 8 iki 17 valandos, o geri kino filmai (pvz., su „Snobo kino“ rubrika) dažniausiai pradedami rodyti vėlai vakare, po 23 valandos.
„Jei dirbi nuo aštuntos ryto, esi priverstas arba nežiūrėti filmo, nors ir kaip norėtum, arba žaloti savo sveikatą ir eiti į darbą neišsimiegojęs, žiovaudamas, nedėmesingas, suvargęs. Jei esi atsakingas žmogus, tokios būklės į darbą neisi“, – teigia psichiatrė L. Šėporaitienė.