Paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus L), dar vadinama cikorija, dažnai pastebima tik rugpjūtį, kai apsipila melsvais, o kai kur – baltais ar rožiniais žiedeliais. Lietuvoje tai dažnoje vietoje – pakelėse, patvoriuose, laukuose aptinkamas augalas.
Gydytoja fitoterapeutė-homeopatė Zofija Tikuišienė rekomenduoja vaistams rinkti visą žolę. Žolę pjauti geriausia žydėjimo pradžioje, šaknis išsikasti rudenį arba pavasarį. Žolę džiovinti iki 30 laipsnių, šaknis 50-55 laipsnių temperatūroje.
Žolę laikyti popieriniuose maišuose gerai vėdinamoje vietoje. Žolę tinka naudoti metus, šaknis – dvejus metus.
Šaknyse yra daug inulino, kuris gerai veikia kepenis ir visą virškinimo sistemą, karčiųjų medžiagų, vitaminų C, B1, E, cholino, įvairių mineralinių medžiagų ir kt.
„Trūkažolė valo organizmą, gerina kepenų funkciją, normalizuoja medžiagų apykaitą. Ji žadina apetitą, ramina nervų sistemą, gerina virškinimą, širdies veiklą, lėtina širdies susitraukimų ritmą, varo tulžį ir šlapimą, lengvai minkština vidurius“, – naudingąsias augalo savybes vardija Z. Tikuišienė.
Liaudies medicinoje trūkažolės preparatais gydomas gastritas, tulžies pūslės, inkstų akmenligė. Šaknų nuoviras vartojamas sergant egzema, kitomis odos ligomis. Tam naudojama ne tik arbata, bet ir kompresai, vonios.
Tačiau ilgai vartoti trūkažolės preparatų Z. Tikuišienė nepataria – po 21 dienos būtina daryti pertrauką. Ypač atsargiai šio augalo vartoti sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, skrandžio opa, esant mažam skrandžio rūgštingumui.
Receptai. Šaukštas sausų šaknų užpilamas stikline karšto vandens, 7-10 min. kaitinama ant mažos ugnies, palaikoma, kol atvės, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį.
Sultys geriamos po arbatinį šaukštelį sumaišius su puse stiklinės pieno tris kartus per dieną sergant mažakraujyste, odos ligomis, esant auglių.