Vakarų šalyse atliktas tyrimas parodė, kad šiandien klausos sutrikimų turi trisdešimt procentų daugiau paauglių nei prieš penkerius metus. Ir tai yra siejama su triukšmingos aplinkos poveikiu, daugiausiai – ausinių naudojimu.
Dažnas šiuolaikinis miesto žmogus jau praktiškai pamiršo, ką reiškia visiška tyla. O būtent jos kasdien reikia aštriai klausai išsaugoti.
Pataria specialistė
Gydytoja otorinolaringologė, surdologė Alina Kuzminienė:
– Šiandien išties gyvename labai triukšmingoje aplinkoje. Garso intensyvumas stipriai padidėjo dėl besivystančios pramonės, mus supa daug įvairiausių buities įrenginių, daugėja transporto priemonių. Ir visa tai itin neigiamai veikia žmonių klausą. Tokių nuo kasdienybės neatsiejamų priemonių kaip telefono, ausinukų, laisvų rankų įrangos žala jau įrodyta moksliškai. Vakarų šalyse atliktas tyrimas parodė, kad šiandien klausos sutrikimų turi trisdešimt procentų daugiau paauglių nei prieš penkerius metus. Ir tai yra siejama su triukšmingos aplinkos poveikiu, daugiausiai – ausinių naudojimu.
Aišku, jei žmogus dirba tylioje aplinkoje ir triukšmą patiria tik eidamas gatve, kur nors važiuodamas, didelio poveikio nebus. Ypač nukenčia žmonės, dirbantys triukšmingoje aplinkoje – pramonėje, fabrikuose, gatvėje, kur garsas viršija 75 decibelų ribą. Tuomet nenaudojant apsaugos priemonių ilgainiui klausa ima blogėti. Naudojant ausinukus decibelų kiekis nėra toks svarbus, nes net ir vidutinio didumo garsas per tam tikrą laiką gali negrįžtamai pabloginti klausą.
Norint išsaugoti klausą, būtina daryti kuo ilgesnes tylos pertraukas, kad klausos ląstelės galėtų pailsėti. Stengtis bent vakare, naktį pabūti visiškoje tyloje. Problema ta, kad šiais laikais žmonės nebemoka būti tyloje. Įjungiama daug buities prietaisų, atrodo, jie neskleidžia didelio triukšmo, bet susumavus poveikį daroma reikšminga įtaka. Taip pat fone nuolat veikia įvairūs garso šaltiniai, įprantama užmigti prie televizoriaus, paliekamas nakčiai įjungtas kompiuteris, kuris irgi skleidžia triukšmą. Nakčiai reikėtų įprasti išjungti visus prietaisus.
Jei žmogus pradeda jausti, kad prastėja klausėja, atsiranda ūžesys galvoje ar ausyse, ima greičiau nei įprastai pavargti, tai gali būti susiję su ilgalaikiu triukšmo poveikiu ir reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Jeigu nustatoma, kad klausos prastėjimas susijęs su triukšmo poveikiu, skiriamas atitinkamas gydymas, tylos terapija. Jei pacientai kreipiasi laiku, per vieną mėnesį nuo pirmų simptomų atsiradimo, apie 70 procentų pacientų įmanoma grąžinti klausą, sumažinti simptomų intensyvumą, panaikinti juos. Bet jei delsiama, laukiama kelis mėnesius, tikimybė padėti mažėja. Žuvus klausos ląstelėms jos nebeatsinaujina ir taip tik artinamos klausos problemas. Netekus klausos labai pablogėja gyvenimo kokybė. Gerai, kad šiais laikais klausą „sugrąžinti“ padeda klausos aparatai.
Verta žinoti
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, formuojasi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Veikdamas centrinę nervų sistemą triukšmas gali sąlygoti įvairias ligas: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges bei įvairių neurozių išsivystymą.
Tausodami klausą daugiau laiko leiskite gamtoje. Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas. Jis padeda užmigti, eliminuoja pašalinius triukšmus.