Manoma, kad vegetarų, kurių mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai ir neskaldytų grūdų gaminiai, kraujospūdis yra mažesnis, taip pat mažesnis cholesterolio lygis kraujyje, todėl jie gyvena ilgiau.
Nevalgant mėsos, sumažėja aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimų, diabeto, širdies ligų ir daugelio chroninių ligų rizika. Pavyzdžiui, apie 3 mln., arba 5 proc., britų yra vegetarai ir nevalgo mėsos ar žuvies. Iš garsenybių paminėtinas Paulas McCartney ir jo duktė dizainerė Stella McCartney.
Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto suskirstė tiriamuosius į penkias grupes: ne vegetarus, pusiau vegetarus, peskovegetarus (kurie valgo žuvį ir jūros gėrybes), ovolaktovegetarus (kurie valgo pieno produktus ir kiaušinius) bei veganus (kurie nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų).
Tyrėjų teigimu, vegetarai buvo vyresni, labiau išsilavinę, rečiau vartojantys alkoholį ir rečiau rūkantys, daugiau sportuojantys, plonesni, tarp jų buvo daugiau sukūrusių šeimas. Paaiškėjo, kad vegetarams buvo 12 proc. mažesnė rizika mirti nuo kokios nors ligos, lyginant su ne vegetarais.
Ypač sumažėjo vyrų vegetarų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Moterų mirtingumas nuo šių ligų nepakito, nes jos apskritai tokiomis ligomis serga rečiau. Tyrėjai padarė išvadą, jog vegetarų gyvenimo trukmė pailgėja, nes jie nevalgo raudonos mėsos, valgo daugiau daržovių, todėl jų kraujospūdis būna žemesnis, kaip ir cholesterolio lygis kraujyje.
Nuo raudonos mėsos, ypač nuo jos gaminiuose esančių kai kurių ingredientų (natrio, nitritų, susidariusių kancerogeninių medžiagų) didėja chroninių ligų rizika, kaip antai, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio.
Vaisiai ir daržovės yra antioksidantai, todėl neutralizuoja žalingų cheminių medžiagų poveikį organizmui. Dietologai pataria mažinti raudonos mėsos ir valgyti daugiau šviežių vaisių bei daržovių. Na, o anksčiau Britanijoje atliktas panašus tyrimas parodė, kad vegetarai rečiau serga vėžiu ir širdies ligomis.