Psichologinis palaikymas padeda sveikti
Zinaida metų pradžioje pasijuto prastai. Dėl nesibaigiančio karščiavimo ji kreipėsi į polikliniką. Atlikusi kraujo tyrimą šeimos gydytoja iš karto įtarė onkologinę ligą, tačiau Zinaida kurį laiką dar negalėjo patikėti tokia diagnoze. „Mane nusiuntė į Kauno klinikas, kur buvo atliktas kaulų čiulpų tyrimas, patvirtinęs diagnozę. Išgirdęs tokią diagnozę kiekvienas žmogus labai sunerimsta, bet tai - normalu.
Laimei, kad aplinkui mane tiek gerų žmonių: artimieji man labai padėjo, patekau į gerų specialistų rankas, mane gydė Hematologijos skyriaus vadovas doc. R.Gerbutavičius bei gyd. M.Kulbokė. Mes su ja draugaujame jau daugiau nei pusmetį. Gydytoja - nuostabi, net stebėjausi, kad jaunas žmogus yra toks geras specialistas, puikiai supranta ligonių išgyvenimus. Gydytojų rūpestis ne tik pamalonina, bet ir suteikia psichologinį palaikymą. Kyla noras gydytis ir greičiau sveikti.
Visuomenėje dažnai girdime kritiką sveikatos sistemai, tačiau šių gydytojų darbas tai visiškai paneigia. Ypač noriu padėkoti Irenai Banevičienei, kuri pirmoji nustatė šią ligą, hematologams Rolandui Gerbutavičiui ir Miglei Kulbokei, šeimos gydytojai Lidijai Telešovai bei Raimondai Labanauskienei“, – besidžiaugianti medikų priežiūra sakė Z.Leckienė.
Stipri chemoterapija – jėgų išbandymas
Moteris pripažįsta, kad ilgą laiką jautė silpnumą, bet į tai nekreipdavo dėmesio, nors nuovargis nepraeidavo net ir pailsėjus. Zinaidai nustatyta pirmos stadijos lėtinė limfoleukemija, todėl pacientės nevargino sunkesni simptomai, pavyzdžiui, blužnies ir limfmazgių padidėjimas. Z.Leckienė prieš porą mėnesių baigė pusmetį trukusį chemoterapijos kursą.
„Chemoterapiją buvo sunku ištverti. Mane labai stipriai pykino, savijauta buvo prasta. Gydytoja sakė, kad tai - labai agresyvi chemija, bet aš su ja susidorojau. Tik atsirado problemų su dantimis, vieną jų teko išrauti. Dabar kas mėnesį tikrinuosi, mane prižiūri hematologai, vėliau jau viskas priklausys nuo to, kokie bus tyrimų rezultatai. Svarbiausia, kad liga toliau neprogresuoja“, – kalbėjo Zinaida.
Susirgusi kraujo vėžiu kaunietė ėmė ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko. Ji pradėjo domėtis energetika, Visatos dėsniais, lankėsi įvairiuose seminaruose. „Pradėjau galvoti, kad gal ką nors ne taip padariau, ne taip gyvenau. Dabar pasikeičiau, juk Visata priima besąlygišką meilę, todėl reikia ją skleisti visiems. Ėmiau medituoti, jogos kvėpavimo pratimai man taip pat labai padeda. Mano imunitetas šiuo metu labai nusilpęs, todėl turiu saugotis bet kokios infekcijos. Tikiuosi, kad susidorosiu su leukemija savo požiūrio ir gydymo dėka“, – pasakojo optimistiškai nusiteikusi pacientė.
Interviu
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja Miglė Kulbokė:
- Kuo ypatingas šis lėtinės limfoleukemijos atvejis?
- Pradžioje ši pacientė nieko blogo nejautė, tik vėliau ėmė kristi svoris, atsirado naktinis prakaitavimas ir buvo stebima didelė leukocitozė bei limfocitozė, todėl turėjome nedelsiant pradėti gydymą. Nors pacientei taikyta agresyvi chemoterapija, gydymas buvo užbaigtas sėkmingai.
Zinaidai buvo skiriamas vaistas, kuris sukelia stiprų pykinimą, tačiau radome būdą, kaip derinti medikamentus – kada leisti vaistus nuo pykinimo, o kada skirti chemoterapiją bei infuzoterapiją. Džiaugiuosi, kad gydant nebuvo infekcinių komplikacijų, ko dažniausiai nepasiseka išvengti skiriant šią chemoterapiją, mat prisidėjus infekcijai nepavyksta išlaikyti gydymo intensyvumo.
Ši pacientė yra išskirtinai pozityvaus mąstymo: atėjusi į chemoterapiją pasakodavo, kaip užsiima savitaiga. Nors kartais jausdavosi išties prastai, visą laiką būdavo pasitempusi.
Kaip gydytoja, darbo praktikoje besiremianti mokslu grįstais duomenimis, negaliu visiškai pasitikėti tik psichologinės įtaigos galia, bet kaip žmogus, bendraujantis su šia paciente, manau, kad labai daug lėmė jos nusiteikimas, savęs mylėjimas ir priežiūra.
- Lėtinė limfoleukemija - dažna onkologinė liga?
- Tai iš tiesų dažna hematologinė liga. Europoje ji sudaro 30 proc. visų leukemijos atvejų. Vis dar nežinoma, dėl ko atsiranda ši liga. Nėra patvirtinta, kad tai genetiškai paveldima, tačiau pirmos eilės giminaičiai turi didesnę riziką susirgti šia liga. Ji labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms – sergamumo pikas yra nuo šešiasdešimties iki aštuoniasdešimties metų. Lietuvoje per metus pasitaiko trys penki atvejai šimtui tūkstančių gyventojų. Vyrai serga dvigubai dažniau nei moterys.
- Ligos diagnozavimas ankstyvoje stadijoje lemia gydymo sėkmingumą?
- Lėtinės limfoleukemijos gydymas labai priklauso nuo simptomatikos. Būna nustatome lėtinę limfoleukemiją ir liga neprogresuoja, todėl pacientai ir dešimt metų negydomi, o kartais nugyvena ir visą gyvenimą. Gydymo prireikia tuomet, jeigu per mažiau nei šešis mėnesius padvigubėja limfocitai, jeigu ryškėja su liga susiję simptomai - didėjantis silpnumas, prakaitavimas, jeigu didėja limfmazgiai, jeigu ryškus ir skausmingas blužnies padidėjimas, jeigu prisideda tokios autoimuninės komplikacijos kaip trombocitopenija arba hemolizinė anemija.
- Ar įmanoma suvaldyti šią onkologinę ligą?
- Taip, skiriant šiuolaikinį gydymą imunochemoterapija, ligos remisija gali būti pasiekiama. 75 proc. lėtinė limfoleukemijos atvejų gaunamas atsakas į chemoterapiją. Tačiau visiška remisija pasiekiama tik apie 15 proc. pacientų. Būna, kad liga negrįžta ir dvejus, ir penkerius, ir septynerius metus. Būna, kad ir iš viso nebeatsinaujina. Sėkmė priklauso nuo to, kaip pacientas toleruoja chemoterapiją, kaip mažėja leukocitai. Jeigu po pirmos chemoterapijos matyti ženklus jų sumažėjimas, vadinasi limfocitai yra jautrūs chemoterapijai.
Lėtinė limfoleukemija yra gerai gydoma liga. 75 procentų pacientų reaguoja į chemoterapiją, tačiau visišką remisiją pasiekia tik 15 procentų. Pacientams ir po gydymo vis tiek išlieka didelė infekcijų tikimybė. Dvejus metus po jo ženklios anemijos ir trombocitopenijos atvejais pacientams turi būti skiriami apšvitinti donorų kraujo produktai. Šiuo metu Z.Leckienė jų negauna, nes jai to neprireikė.