Kada reikėtų sunerimti?
Viduriavimas – tuštinimasis dažniau nei tris kartus per dieną. Tai – būtina sąlyga, leidžianti teigti kad iš tiesų viduriuojame. Tačiau svarbu įvertinti ir išmatų konsistenciją – ši turėtų atitikti 5, 6 arba 7 Bristolio išmatų skalės tipą.
Jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 5 dienas – turėtume sunerimti. Taip pat egzistuoja ir keletas svarbių simptomų, bylojančių apie būtinybę kreiptis į gydytoją.
Pasak gydytojo gastroenterologo Benedikto Kurlinkaus, vyresniems, virš 50 metų amžiaus žmonėms, atsiradę viduriavimo simptomai turėtų įspėti apie poreikį apsilankyti pas gydytoją. Taip pat, jo teigimu, derėtų sunerimti ir dėl kraujavimo per išangę, kurio anksčiau nebūdavo.
„Kraujas išmatose gali reikšti įvairias ligas. Jeigu žmogus sunkiau ir kiečiau tuštinasi, gali atsirasti tam tikros įplėšos išangėje arba gali būti pažeistas daugelio turimas hemorojus. Tokiu atveju viduriavimas keleto dienų bėgyje turėtų savaime išnykti ir nerimauti nereikėtų arba tiesiog galima užsirašyti planiniam vizitui pas gydytoją proktologą“, – pabrėžia specialistas.
Taip pat derėtų stebėti, ar nepasireiškia naktinis viduriavimas ir pilvo skausmai, ypač jei jie užsitęsę ir progresuojantys. Mažėjanti kūno masė, karščiavimas ar kiti bendri organizmo pakitimai, kraujo pakitimai, pavyzdžiui, geležies stokos mažakraujystė arba nustatytas teigiamas slaptas kraujas išmatose, padidėję uždegiminiai rodikliai, padidėjusi kalprotektino koncentracija išmatose – irgi gali reikšti rimtas ligas, dėl kurių derėtų apsilankyti pas gydytoją.
„Dar viena rizikos grupė – asmenys, kurių artimiems giminaičiams – tėvams, broliams, sesėms arba vaikams, – nustatytos organinės žarnyno ligos, tokios kaip uždegiminės žarnyno ligos – opinis kolitas, krono liga arba jeigu artimi giminaičiai yra sirgę storosios žarnos vėžiu“, – šiems asmenimis, pasak gydytojo, taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip elgtis viduriuojant?
Pirmiausia, norint užkirsti kelią įvairioms infekcijoms, dėl kurių gali pasireikšti ūminis viduriavimas, gydytojas rekomenduoja laikytis visiems žinomų higienos reikalavimų.
„Svarbu plauti arba dezinfekuoti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu arba grįžus iš lauko, taip pat pasinaudojus viešuoju transportu. Be to, reikėtų vengti neaiškios kilmės maisto, o ypač keliaujant. Derėtų vengti ir gatvėje pardavinėjamo arba neaiškaus šaltinio maisto“, – primena gydytojas.
O prasidėjus viduriavimui, derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar vartojame pakankamai skysčių. Pasak B. Kurlinkaus, viduriuojant netenkama daug skysčių, tad jis rekomenduoja vaistinėje įsigyti specialius miltelius, skirtus paruošti dehidrataciniams tirpalams, kurie padės ne tik atstatyti skysčių kiekį organizme, bet ir susigrąžinti prarastus elektrolitus.
Taip pat labai svarbi ir tinkama mityba. Gydytojas nurodo, jog derėtų maitintis nedideliais kiekiais, maistą gerai sukramtyti.
„Reikėtų valgyti daugiau baltyminės kilmės turinčio maisto, pavyzdžiui, – ryžių, virtų kiaušinių, baltos duonos, keptos ne itin šviežiai, geriausia – vakarykštės. Tinka ir virta mėsa, neriebi kiauliena, paukštiena. Reikėtų valgyti virtą maistą, įvairius sultinius.
Labai gerai ir garuose paruoštas maistas, tirštos gleivingos kruopų sriubos, į kurias galima įdėti virtos mėsos, virtų kiaušinių baltymų ar pjaustytų daržovių. Tinka ir įvairios ryžių, avižų ar grikių košės. Žinoma, reikėtų vengti aštresnio, riebaus, sūraus, rūkyto, skaidulų turinčio ar kepto maisto, kuris skatina tuštinimąsi skystesnėmis išmatomis“, – rekomenduoja gastroenterologas.
Nekaltas viduriavimas
Specialistas pabrėžia, kad viduriavimo priežastys gali būti įvairios. Pasak jo, pasitaiko, kad viduriuojama dėl nekaltų priežasčių, jautresnio žarnyno ar jautresnės reakcijos maistui, tad tuštinimasis padažnėja ar tampa skystenis. Tokiu atveju diagnozuojamas dirgliosios žarnos sindromas arba funkcinis viduriavimas.
Dirgliosios žarnos sindromo metu būdingas pasikartojantis pilvo skausmas, kuris dažnai būna susijęs su tuštinimusi arba tuštinimosi dažnio ir išmatų konsistencijos pakitimais. Pasak gastroenterologo B. Kurlinkaus, 50 proc. ligonių, atvykusių konsultuotis, ateina su šeimos gydytojo diagnoze, sakančia, kad įtariamas dirgliosios žarnos sindromas.
„Sindromą dažnai gali išprovokuoti persirgtas virusinis ar bakterinis žarnyno ar skrandžio uždegimas. Dirgliosios žarnos sindromu dažniau serga moterys ir paprastai jaunesnio amžiaus. Šiam sindromui būdingas rytinis arba tuštinimasis po valgio.
Šio sindromo paūmėjimai gali būti susiję su patiriamu stresu. Jam nebūdingi jokie naktiniai simptomai – žmonės jaučia skausmus ir simptomus tik dieną, o naktį gerai miega ir nejaučia jokių skausmų ar noro tuštintis“, – pasakoja gydytojas.
Opinis kolitas ir krono liga
Pasak gydytojo, kitais atvejais, viduriavimas gali būti ir labai sunkių ligų išraiška. Pavyzdžiui, viduriavimas gali būti vienas iš uždegiminių žarnyno ligų požymių, tokių kaip opinis kolitas ar krono liga.
Gydytojas sako, kad šių ligos atvejų daugėja Lietuvoje ar ypač Vakarų pasaulio šalyse, kuriose bendras pragyvenimo lygis gerėja. Jomis dažniausiai serga jaunesnio amžiaus pacientai arba vyresnio amžiaus, kuriems liga pasireiškia virš 50 metų. Vyrai ir moterys dažnai serga vienodai.
„Tokiu atveju, kartu su viduriavimu atsiranda sisteminiai simptomai, tokie kaip bendras kūno masės mažėjimas, žmonės gali karščiuoti, jausti bendrą silpnumą. Taip pat galimas ir kitų organų pažeidimas: odos, akių ir sąnarių. Kadangi pasireiškia ir sisteminiai viso organizmo pakitimai, jie paprastai nustatomi ir kraujo tyrimuose, pastebimi sureagavę uždegiminiai rodikliai.
Taip pat išmatų tyrimas parodo, kad organizme vyksta uždegimas ir jeigu atliekami instrumentiniai tyrimai – echoskopo pagalba galima matyti, kad žarnų sienelės sustorėjusios, kartais pilve atsiranda skysčių arba padidėja limfmazgiai“, – aiškina gydytojas.
B. Kurlinkus sako, kad krono ligos metu galimas viso organizmo pažeidimas – nuo burnos iki išangės. Jai paprastai būdinga tai, kad žmonės dažnai skundžiasi įvairiais sutrikimais. Vienas iš jų – viduriavimas, jei praeina daug laiko, kol diagnozuojama liga. Kraujavimas per išangę taip pat galimas, tačiau pasitaiko retai.
„Jis kur kas dažniau būdingas opiniam kolitui. Jam taip pat būdingas palaipsninis simptomų progresavimas – viduriavimas su krauju, kuris po truputį palaipsniui didėja. Taip pat žmonės gali skųstis ir pilvo skausmu, nenoru tuštintis arba skausmais tuštinimosi metu ar išmatų nelaikymu“, – sako pašnekovas.
Mikroskopinis kolitas
Dar viena viduriavimo priežastis – mikroskopinis kolitas, kuriuo serga vyresnio amžiaus, vyresnės nei 65 metų moterys. Anot gydytojo, didesnė rizika susirgti atsiranda tuomet, kai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar rūgštingumą mažinantys vaistai – protonų pompos inhibitoriai arba citadinai. Taip pat jeigu vartojami vaistai nuo cholesterolio arba rūkoma.
Pagrindinis simptomas – dažnas viduriavimas, pasireiškiantis maždaug 10 kartų per dieną. Taip pat viduriavimas šios ligos atveju gali pasireikšti ir nakties metu. Galimas ir skubus noras tuštintis, išmatų nelaikymas, pilvo skausmai.
Malabsorbcijos sindromas
Pasak gydytojo gastroenterologo, viduriavimą gali sukelti ir malabsorbcijos sindromai, kai organizmas nevirškina tam tikrų medžiagų. Pavyzdžiui, persirgus kasos uždegimu, gali sutrikti kasos fermentų gaminimo funkcija ir dėl to organizmas sunkiau virškina tam tikras medžiagas, ypač riebalus.
Dėl to išmatos gali tapti riebios, gausios, sunkiai nuplaunamos nuo klozeto bei pasireiškia viduriavimas, kuris dažniau kamuoja po valgio – apie 2–3 kartus per dieną. Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie serga kasos ligomis.
„Kitas malabsorbcijos sindromui priskiriamas sutrikimas – celiakija. Ji pasireiškia gliuteno ir glitimo netoleruojantiems žmonėms. Jai būdingos dvokiančios, gausios išmatos, kurios taip pat sunkiau nusiplauna nuleidžiant vandenį klozete. Taip pat šiems žmonėms dažnai nustatoma geležies stokos anemija kraujyje. Gali mažėti kūno masė“, – pasakoja gydytojas.
Viduriavimą gali sukelti ir laktozės netoleravimas. Gydytojo teigimu, pieną dauguma žmonių gerai virškina vaikystėje ir jaunystėje, tačiau vėlesniais gyvenimo metais daliai žmonių gali sutrikti fermentų gamyba, kuri atsakinga už pieno produktų virškinimą ir dėl to pavartojus pieno gali atsirasti pilvo skausmai, pūtimai ir viduriavimas.
„Norint sužinoti, ar sergama šia liga, galima atlikti testą namuose – reikėtų kelias dienas visiškai nevartoti jokių pieno produktų ir tada išgerti 2–3 stiklines pieno bei stebėti save. Jei po pusvalandžio atsiranda anksčiau minėti sutrikimai, tikėtina, kad žmogus netoleruoja laktozės“, – pataria gydytojas.
Kitos priežastys
Pasak gydytojo B. Kurlinkaus, viduriavimas gali pasireikšti ir po tulžies pūslės pašalinimo. Tuomet atsiranda trumpalaikis arba netgi ir pusę metų trunkantis viduriavimas. Tačiau jis pagerėja savaime po kelių savaičių ar mėnesių ir rimtesnio gydymo nereikia.
Viduriavimą gali sukelti ir įvairios lėtinės žarnyno infekcijos. Tokiu atveju reikalingas išmatų tyrimas, kurio metu nustatomi galimi viduriavimo sukėlėjai.
Retesnė viduriavimo priežastis, pasak gydytojo, yra plonosios žarnos bakterijų perteklius. Jis pasireiškia pilvo pūtimu, diskomfortu pilve, vandeningu viduriavimu.
„Dažniausiai jis pasitaiko žmonėms, kuriems atliktos plonųjų žarnų operacijos arba ilgą laiką vartojami protonų pompos inhibitoriai – vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, mat jų šalutinis poveikis – sukeliamas bakterijų pertekliaus sindromas“, – sako specialistas.
Viduriuoti žmonės gali ir dėl įvairių vartojamų vaistų ir jų sukeliamo šalutinio poveikio.
„Viduriavimą gali sukelti įvairūs vaistai: kardiologiniai – širdies ligoms gydyti, spaudimui mažinti, arterinei hipertenzijai gydyti, neurologiniai – nuo epilepsijos, depresijos, endokrinologiniai – gydyti cukriniam diabetui arba skydliaukės funkcijos sutrikimams. Viduriavimą gali sukelti ir daugelis antibiotikų“, – pastebi jis.