Abiem atvejais žmogų vargina tie patys simptomai – dažnesnis nei įprastai tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis, pilvo spazmai, skausmai. Skiriasi tik negalavimo trukmė: ūminis viduriavimas trunka iki 2 savaičių, lėtinis gali trukti ilgai, kaitaliotis su remisijos (ligos sustabdymo) epizodais. Kodėl užklumpa viduriavimas, kaip jį gydyti, o svarbiausia, kaip išvengti šios varginančios būklės?
Priežastys – virusai, bakterijos, parazitai
Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia virusai (dažnai – rota- ir noravirusai, kt.), bakterijos, parazitai. Paprastai viduriavimas susijęs su virškinimo trakto veiklos sutrikimais, tačiau gali kilti ir dėl kitų, su virškinamuoju traktu nesusijusių ligų.
Ūminį viduriavimą dažniausiai sukelia infekcijos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu dėl netinkamos higienos. Viduriavimo priežastimi gali tapti ir tam tikri vaistai (magnio preparatai, antibiotikai, kt.), operacijos. Lėtinio viduriavimo priežastimi dažniausiai būna įvairios virškinamojo trakto ligos, pvz., dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnyno ligos, Krono liga, opinis kolitas, kt. Sergant šiomis ligomis viduriuojama dėl to, kad sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas iš žarnyno.
Tačiau, kaip jau minėjome, viduriavimas, kaip simptomas, gali varginti ir sergant ligomis, kurios tiesiogiai nėra susijusios su virškinamojo trakto veikla, pvz., ūminio apendicito atveju, sergant hepatitu, dėl pervargimo ar emocinio streso, perkaitus saulėje. Šiais atvejais viduriuojama dėl to, kad pagreitėja žarnyno peristaltika (susitraukimai).
Kas veikia virškinamąjį procesą?
Kai virškinimas nesutrikęs, visas suvalgytas maistas perdirbamas greitai ir kokybiškai. Virškinimo metu maistas slenka išeinamosios angos link. Įvairiose žarnyno vietose vyksta įvairūs virškinimo proceso etapai.
Plonajame žarnyne maisto medžiagos suskaidomos, paverčiamos junginiais, kurie įsiurbiami pro žarnų gaurelius. Storosios žarnos gleivinė yra be gaurelių. Jos liaukos gamina sultis, padedančias pašalinti iš organizmo nesuvirškintas maisto liekanas. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, o kartu su juo ir mineralinės medžiagos. Sutrikus vandens įsiurbimui arba sustiprėjus žarnyno judesiams, žmogus pradeda viduriuoti.
Taigi virškinimo procesui įtakos turi maisto kiekis ir kokybė. Nesuvirškintas maistas nėra visiškai suskaidomas, pradeda rūgti virškinamajame trakte ir todėl organizmas nori kuo greičiau jo atsikratyti. Dėl to žmogus gali pradėti viduriuoti. Nekokybišku maistu galima apsinuodyti, jame gali būti bakterijų, parazitų.
Virškinimo procesų kokybę lemia ir virškinamojo trakto būklė. Viena vertus, įtakos tam turi kasos, skrandžio ir kepenų fermentų aktyvumas. Kita vertus, nuo žarnyno gleivinės būklės priklauso, kaip maistinės medžiagos bus pasisavinamos. Kai gleivinė yra pažeista, suvirškintos medžiagos pasisavinamos blogai. Įtakos turi ir žarnų peristaltika (susitraukimai). Kai žarnų judrumas sumažėja, gali kankinti vidurių užkietėjimas, kai padidėja – viduriavimas.
Svarbi vieta tenka žarnyno mikrobiotai. Kai „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų pusiausvyra sutrinka, žūva „geroji“ žarnyno mikrobiota, sutrinka virškinimas. Tokia būklė vadinama disbioze.
Viduriavimo profilaktika
Bet kokios ligos profilaktika – rizikos veiksnių šalinimas. Vienas galimų viduriavimo rizikos veiksnių ir infekcijų šaltinių – sugedęs maistas ir pastovėjęs geriamasis vanduo. Todėl svarbu šaltai laikyti greitai gendančius maisto produktus.
Pvz., paukštiena, mėsa, žuvis, vėžiagyviai, jūros gėrybės, moliuskai turi būti laikomi žemesnėje nei 10 °C temperatūroje ir ruošiami atskirai nuo kitų maisto produktų. Paukštiena, mėsa ir žuvis turi būti tinkamai termiškai apdorota, t.y. gerai išvirta ar iškepta. Iš šviežios parduotuvėje ar turguje pirktos maltos mėsos patiekalus rekomenduojama ruošti tą pačią dieną, kai pirkote mėsą, o patiekalus, kuriuose yra žalių kiaušinių, tą pačią dieną reikia ir suvalgyti.
Taigi gana dažnai dėl užklupusio viduriavimo kalti esame patys: atėję iš lauko nenusiplauname rankų, kelionėje užkandžiaujame netinkamai laikytais produktais, geriame nevirintą vandenį ar koktelį su ledukais, egzotiškose kraštuose iš karto daug valgome neįprasto maisto, vaisių ir pan. Laikytis higienos priemonių ypač svarbu atostogaujant.
Svečiose šalyse, kur organizmas susiduria su tokiais patogenais, kuriems mūsų imuninė sistema nėra pasirengusi, žarnyno infekcijos yra gana dažnos. Ne veltui viduriavimas vadinamas keliautojų liga. Taigi elementarios higienos priemonės, tinkamas maisto produktų laikymas ir paruošimas, daugeliu atvejų gali padėti išvengti šios nemalonios būklės. Profilaktiškas probiotikų vartojimas taip pat pagerina žarnyno veiklą.
Į ką atkreipti dėmesį keliaujant?
Plaukite rankas prieš valgį ir pavalgę, taip pat pasinaudoję tualetu.
Vadovaukitės taisykle: jei nuo šviežių vaisių ar daržovių nėra galimybės nulupti žievelės, geriau visai tokių vaisių ar daržovių nevalgyti.
Prieš gerdami vandenį, jį virinkite arba pirkite geriamąjį vandenį buteliuose. Atsargiai reikėtų vartoti ir šaldytą maistą, nepasterizuotus produktus, jūros gėrybes, žuvį, patiekalus su žaliais kiaušiniais.
Pavojingos viduriavimo komplikacijos
Viduriavimas – ne liga, o simptomas, kuris gali būti pavojingas dėl komplikacijų. Smarkiai viduriuojant netenkama daug skysčių, sutrinka jų ir elektrolitų (mineralinių medžiagų) balansas. Didelis skysčių netekimas pavojingas mūsų organizmui, ypač vaikams, nėščiosioms, nes gali sutrikti inkstų, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veikla. Todėl viduriuojant svarbu greitai atkurti netektų skysčių ir elektrolitų kiekį. Itin pavojingas ūminis viduriavimas, kai per trumpą laiką netenkama daug vandens ir elektrolitų. Jei kartu žmogus dar ir vemia, skysčių ir mineralų prarandama dar daugiau. Vaikai ir kūdikiai yra ypatinga rizikos grupė.
Kaip gydyti viduriavimą?
Gydant viduriavimą svarbu šalinti jį sukėlusias priežastis. Taip pat imtis visų priemonių, kad galėtume išvengti viduriavimo komplikacijų. Ir galiausiai imtis priemonių, kad viduriavimo iškankintas organizmas greičiau atsigautų.
Svarbiausias viduriavimo gydymo uždavinys – atkurti prarastų skysčių ir elektrolitų balansą. Gydydamas bakterinės kilmės viduriavimą gydytojas gali paskirti antibiotikų. Tačiau tiek bakterinio, tiek virusinio viduriavimo atveju, siekiant atkurti žarnyno mikrobiotą, rekomenduojama vartoti probiotikų.
Nerimą keliantys simptomai
Jei yra bent vienas iš šių simptomų, vadinasi, yra rimta priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- kraujas išmatose,
- gausios vandeningos išmatos, kai tuštinamasi daugiau kaip 15–20 kartų per parą,
- gausios šviesios išmatos, kai kūno temperatūra žemesnė už normą,
- kūno temperatūra pakilo iki 38 °C ir daugiau,
- viduriuoja vaikas iki vienerių metų ar garbaus amžiaus žmogus,
- viduriavimas pasireiškia kartu su stipriais skausmais ir vėmimu,
- nepaisant gydymo, viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas,
- viduriavimas prasidėjo be aiškios priežasties,
- pasireiškė dehidracijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas).
Daug gerti
Gana dažnai viduriavimas be jokių sunkesnių komplikacijų praeina per kelias dienas, todėl patartina pradėti nuo simptominio gydymo. Tai galite padaryti ir patys. Taigi, jei ūminis viduriavimas sukelia nedidelį ar vidutinio sunkumo diskomfortą, svarbiausia yra gausiai gerti – nuo trijų iki keturių litrų per dieną.
Gėrimuose turi būti atitinkamas kiekis cukraus, druskos ir kalio, kitaip organizmas negalės tinkamai absorbuoti vandens. Galima vartoti specialių rehidracijai skirtų druskų tirpalų, kurie normalizuoja ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų balansą. Galima elektrolitų tirpalą pasiruošti ir patiems. Tam reikia 0,5 l virinto vandens ištirpinti 1/2 arbatinio šaukštelio druskos ir 5 arbatinius šaukštelius gliukozės (dekstrozės). Po to įspausti vieno apelsino sulčių. Gerti rekomenduojama dažnai ir po truputį.
Ką gerti ir valgyti?
Viduriuojant pirmas 4–6 val. rekomenduojama nevalgyti, tačiau dažniausiai ir pats žmogus to nenori. Vėliau maistas turėtų būti švelnus, ne aštrus ir ne riebus. Badauti nepatartina, nes sulėtėja žarnyno gleivinės atkūrimas ir silpnėja organizmo apsauginės funkcijos. Tinka garuose pagaminti ar troškinti patiekalai, įvairios skystos vandenyje virtos košės – avižinės, grikių, ryžių, baltos duonos džiūvėsėliai, kt.
Rekomenduojami šie maisto produktai ir gėrimai:
- gaiviuosiuose gėrimuose ir vaisių sultyse yra cukraus, o vaisių sultyse – ir kalio. Kiekvieną šių gėrimų stiklinę reikėtų praskiesti tokiu pat kiekiu vandens;
- druskos galima gauti su sūriais šiaudeliais ar sultiniais;
- valgykite bananus ir abrikosus, juose gausu kalio;
- pirmosiomis dienomis po ūmaus viduriavimo priepuolio mažiau vartokite pieniškų produktų;
- grįžkite prie įprastinės mitybos, kai tik atgaunate apetitą;
- žarnyno mikrobiotai atkurti vartokite probiotikų. Tyrimais patvirtinta, kad tai tinkama papildoma viduriavimą stabdanti priemonė ir suaugusiesiems, ir vaikams.