Pavojumi dvelkiantis maistingumas
Sojų pupelės – tai iš Rytų Azijos kilę ankštiniai augalai, kurių daugiausia užauginama JAV. Iš jų gaminamas aliejus, augalinis pienas ir jo produktai, mėsos pakaitalai. Taip pat sojų pupelės naudojamos fermentuotų produktų gamyboje. Įvairūs jų produktai turi labai skirtingą maistinę ir energinę vertę.
Visiškai nemaistingi yra rafinuoti sojų pupelių produktai, o maistingiausios – neperdirbtos sojų pupelės. 100 g virtų sojų pupelių yra 173 kcal, 9 g riebalų, 10 g angliavandenių ir 17 g baltymų. Baltymų kiekiu sojų pupelės lenkia kitus baltymingus augalus ir nedaug atsilieka nuo mėsos bei kiaušinių.
Tiesa, apdorojant šiuos ankštinius augalus aukštoje temperatūroje, dalis baltymų žūsta, todėl jų vertė suprastėja. Sojų pupelėse gausu mangano, seleno, vario, kalio, fosforo, magnio, geležies, kalcio, vitaminų B1, B2, B6, K ir folio rūgšties. Norint, kad organizmas geriau įsisavintų šias medžiagas, sojų pupeles reikėtų valgyti pasūdytas.
Didžiąją dalį jose esančių riebalų rūgščių sudaro omega-6 riebalų rūgštys. Nuolatos gaunant didelius kiekius šių rūgščių, gali kilti sveikatos problemų. Todėl patariama ypač vengti sojų aliejaus ir jame keptų maisto gaminių. Jis išgaunamas naudojant cheminį tirpiklį heksaną. Likusios išspaudos naudojamos kaip 50 % baltymų turintys pašarai gyvuliams ir maisto produktų gamybai tinkami priedai.
Dėl pigumo sojų aliejus ir baltymai patenka į daugelį perdirbtų maisto produktų. Dažnai žmonės net nenutuokia, kokius kiekius sojų suvartoja. Be to, per 90 % JAV užauginamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos, o jų pasėliai apipurškiami herbicidu „Roundup“, kuris itin pavojingas sveikatai.
Hormonų veiklos sutrikimai – pavojus visiems?
Kūdikiams
Izraelio Pediatrų endokrinologijos sąjunga atliko tyrimus, per kuriuos buvo stebimi 694 moteriškos lyties kūdikiai. Pastebėta, kad kūdikystėje sojų pienu maitinamos mergaitės sulaukusios dvejų metukų turėjo labiau išvešėjusį audinį krūtinės srityje negu jų bendraamžės, maitintos motinos pienu arba įprasto pieno pagrindu pagamintais mišinukais.
Šio tyrimo rezultatams paantrino ir Šiaurės Karolinos universiteto Epidemiologijos padalinio doktorantė Margaret Adrian Adgent. Ji įrodė, kad mergaitės, maitintos sojų pagrindu pagamintais pieno mišinukais, anksti subręsta.
Kūdikiams sojų pupelės dažnai sukelia alergiją. Ji pasireiškia odos paraudimu, bėrimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, viduriavimu ir pan.
Moterims
Sojų pupelėse esantys izoflavonai dažnai naudojami kaip natūrali alternatyva hormoniniams preparatams, padedantiems palengvinti menopauzės simptomus. Taip pat ši medžiaga saugo nuo osteoporozės.
Tačiau Ilinojaus universitete atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, kad izoflavonai gali sukelti krūties vėžį, o su žmonėmis atlikti tyrimai atskleidžia, jog šios medžiagos skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Per tyrimą 48 moterys buvo suskirstytos į dvi grupes. Vienos jų valgė įprastą maistą, o kitos – papildomai suvartodavo 60 gr sojų baltymų. Po 14-os dienų pastarosioms epitelio ląstelių krūtyse gerokai padaugėjo, be to, jos buvo linkusios supiktybėti.
Kalifornijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad sojų baltymais papildyta mityba pakitimus sukėlė 29 % tyrime dalyvavusių dailiosios lyties atstovių. Šių tyrimų oponentai nepasivargino ir atlikę tyrimus Oksfordo universiteto spaudai pateikė priešingą išvadą – sojų baltymų vartojimas mažina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Beje, dauguma tyrimų rodo, kad sojų baltymai gali sutrikdyti menstruacijų ciklą.
Vyrams
Vyrų organizme taip pat yra estrogenų, tačiau kur kas mažiau negu moterų. Padidėjęs šių hormonų kiekis neigiamai veikia reprodukcinę sistemą. Šiaurės Karolinoje su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė, kad į gimdą patekę izoflavonai daro neigiamą įtaką jauniklių patinėlių vystymuisi – jie gimsta su prastai išsivysčiusia lytine sistema. Kitas tyrimas, kurį atliko JAV mokslininkai, įrodė, kad sojų baltymai kenkia spermatozoidų gamybai.
Šiame tyrime dalyvavo 99 nevaisingumo klinikoje besilankantys vyrai. Labiausiai sutrikusi spermatozoidų gamyba buvo tų stipriosios lyties atstovų organizme, kurie per pastaruosius tris mėnesius vartojo daugiausia sojų baltymų. Sojų šalininkai tokiais tyrimais piktinasi ir skatina atsižvelgti į mažas jų apimtis bei per drąsias išvadas, kurios neva tinka visiems žmonėms.
Oponentai Škotijos tyrimų institute atliko tyrimą ir įrodė, kad sojų kritikai klydo. Remiantis šio tyrimo išvadomis, 40 mg izoflavonų, kasdien gaunamų vartojant sojas, nedaro įtakos hormonų veiklai ir spermatozoidų gamybai. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad sojų pupelių vartojimas gali sumažinti prostatos vėžio riziką vyresniame amžiuje.
Visiems
Daug metų atliekami tyrimai, kuriais siekiama įrodyti, kad sojų pupelėse esantys izoflavonai daro didžiulę žalą skydliaukės veiklai. Japonijoje tiriant suaugusiųjų organizmus nuspręsta, kad kasdien suvalgant po 30 g sojų pupelių, jau po trijų mėnesių skydliaukės veiklą stimuliuojančių hormonų kiekis būna gerokai padidėjęs. Tyrimo dalyviai skundėsi silpnumu, vidurių užkietėjimu, mieguistumu ir skydliaukės padidėjimu. Visi šie simptomai išnyko nustojus vartoti minėtą produktą.
Nevienareikšmiškai vertinamas sojų poveikis širdies ir kraujotakos veiklai. Vieni tyrimai rodo, kad sojų baltymai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir tikimybę susirgti širdies ligomis, o kiti tyrimų centrai tai atkakliai neigia.
Taigi akivaizdu, kad sojų pupelės dar ilgai liks vienu daugiausia diskusijų sukeliančių produktų. Dilema – valgyti ar ne – tiesiog neišsprendžiama. Ko gero, protingiausias sprendimas – vartoti sojų pupeles ir jų produktus saikingai, taip pat skaityti etiketes ant pakuočių. Pirkti vertėtų tik nemodifikuotas sojų pupeles.
Specialisto komentaras
Visuomenės sveikatos specialistė Vaida Taminskienė
Sojų pupelės – vertinga ankštinė kultūra, kurioje gausu baltymų, riebalų ir įvairių mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, geležies, fosforo bei cinko. Šis produktas puikiai tinka visiems, norintiems paįvairinti mitybą, ypač valgantiems mažai arba visiškai nevartojantiems gyvūninių produktų. Didžiąją dalį sojų pupelėse esančių riebalų sudaro polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Sojų produktų turėtų vengti alergiški žmonės. Sojų pupelės – viena populiariausių ir plačiausiai maisto pramonėje naudojamų genetiškai modifikuotų augalų rūšių.
Nors neigiamas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikis sveikatai nėra įrodytas, išskyrus padidėjusią alergijų riziką, tačiau Lietuvos vartotojai turi būti informuojami apie GMO buvimą maisto gaminyje, kai jų yra daugiau nei 0,9 %. Tokia informacija pateikiama ant atitinkamo gaminio etiketės. Informaciją apie Lietuvos rinkoje esančius maisto produktus su GMO pateikia bei nuolatos atnaujina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.