Kaip viskas prasidėjo? Labai paprastai. Niujorke gyveno paprasta 38 metų namų šeimininkė Jean Nidetch. Labiau už viską pasaulyje ji mėgo saldumynus. Beveik visos tokios „meilės istorijos“ baigiasi vienodai, tad Jean netapo išimtimi – vieną gražią dieną ji pamatė, jog svarstyklių rodyklė pasiekė 97 kilogramus. Turint omenyje 170 centimetrus siekiantį moters ūgį, svoris buvo tikrai per didelis.
Tada J. Nidetch pakvietė į svečius kelias apvalių formų bičiules ir pasiūlė joms lieknėti kartu. Tai buvo 1961 metai, o 1962 metų pabaigoje Jean jau buvo atsikračiusi visų nereikalingų kilogramų ir turėjo šimtus pasekėjų. 1963 metai – oficiali kompanijos „Weight Watchers“ susikūrimo data.
Pagrindiniai „Weight Watchers“ principai
1. Valgyti galima viską, laikantis savo balų normos. Kalorijų skaičiuoti nebūtina, nes produktams, priklausomai nuo jų maistinės vertės, skiriami konkretūs balai.
2. Pageidautina taisyklingą mitybą papildyti fiziniu krūviu. Krūvio pobūdį pasirenka pats žmogus. Nesvarbu, imsitės sporto, pradėsite vaikščioti ar paprasčiausiai pradžiai atsisakysite lifto. Svarbiausia, kad jūs judėtumėte.
3. Lieknėjimas – tai menas, kurio reikia mokytis. Susibūrus į grupę lieknėti lengviau nei vienam. Todėl „Weight Watchers“ pasekėjai kiekvieną savaitę rengia susitikimus. Jų dalyviai moraliai palaiko vienas kitą, aptaria konkrečius lieknėjimo aspektus, mokosi atpažinti ir įveikti savo silpnybes.
Balų ir svorio santykis
Taigi, šios dietos pagrindas – draudimų nebuvimas. Šios mitybos sistemos pasekėjai gali valgyti bet kokį „nesveiką maistą“ – saldainius, tortus, dešras, sumuštinius. Tik kiekvienam produktui skirtas tam tikras balų skaičius. Tiems, kurie kovoja su antsvoriu pagal sistemą „Lieknėjame teisingai“, šis principas puikiai pažįstamas – turime teisę leisti sau viską, svarbiausia tilpti į mūsų svoriui skirtą dienos balų normą.
Iš pradžių „Weight Watchers“ balai buvo skaičiuojami pagal produktų kaloringumą ir juose esančių riebalų kiekį. Pagal šią sistemą norintiems sulieknėti, priklausomai nuo jų svorio, buvo siūloma per dieną suvartoti nuo 18 iki 26 balų įvertintą maistą.
Tačiau 2011 metais bendrovė „Weight Watchers“ balų sistemą patobulino – dabar skaičiuojant balus 100 gramų produkto atsižvelgiama į juose esančius baltymus, riebalus, angliavandenius ir ląstelieną.
Lieknėjant pagal šią sistemą, priklausomai nuo svorio, per dieną jums bus skirta:
26 balai sveriant iki 70 kilogramų;
28 balai sveriant nuo 71 iki 8 0 kilogramų;
30 balų sveriant nuo 81 iki 90 kilogramų;
32 balai sveriant nuo 91 iki 100 kilogramų;
34 balai sveriant daugiau nei 100 kilogramų.
Pagrindinių produktų „vertė“ balais pagal „Weight Watchers“ sistemą:
Obuolys (100 gramų) – 0 balų;
Bananas (150 gramų) – 0 balų;
Mangas (200 gramų) – 0 balų;
Apelsinas (100 gramų) – 0 balų;
Kriaušė (130 gramų) – 0 balų;
Persikas (150 gramų) – 0 balų;
Arbūzas (1 stiklinė minkštimo) – 0 balų;
Agurkas (1 stiklinė pjaustyto agurko) – 0 balų;
Pomidoras (1 stiklinė) – 0 balų;
Salotos (1 stiklinė) – 0 balų;
Virta jautiena (60 gramų) – 4 balai;
Virta vištiena (60 gramų) – 3 balai;
Kiaušinis (1 vienetas) – 2 balai;
Virta žuvis (150 gramų filė) – 7 balai;
Virta kiauliena (60 gramų) – 6 balai;
Virtos krevetės (60 gramų) – 1 balas;
Duona (30 gramų) – 2 balai;
Žalios bulvės (200 gramų) – 4 balai;
Virti ryžiai (1 stiklinė) – 5 balai;
Sviestas (1 arbatinis šaukštelis) – 3 balai;
Šokoladas (30 gramų) – 4 balai;
Liesas pienas (1 stiklinė) – 3 balai;
Nenugriebtas pienas (1 stiklinė) – 5 balai;
Jogurtas (1 stiklinė) – 6 balai.
Kaip protingai panaudoti balus, kad pastoviai lieknėtumėte, nejausdami alkio?
Primygtinai rekomenduojama „suvalgyti“ visus leistinus balus. „Taupyti“ balus (tačiau ne daugiau keturių per dieną!) galima tik vienu atveju – jeigu artimiausiomis dienomis planuojate vakarėlį arba apsilankymą restorane.
Neverta visų balų sunaudoti kemšant tortus ar mėsainius. Idealu, jeigu per dieną „nesveikų“ balų skaičius neviršija trijų.
Kad nejaustumėte alkio, visą dienos racioną paskirstykite į keturias-penkias dalis pagal principą „vienas patiekalas vienu valgymu“. Intervalai tarp valgymų neturi būti pernelyg ilgi.
Pirmenybę derėtų teikti tiems produktams, kuriuose gausu ląstelienos. Kuo produkte daugiau ląstelienos, tuo jis „pigesnis“ balų sistemoje, net jeigu turi vienodai pagrindinių maistinių medžiagų.
Per dieną būtina suvalgyti kelias porcijas vaisių ir daržovių (geriau daržovių). Nepamirškite, kad nuliu balų vertinamas tik pirmasis vaisius ar pirmoji daržovė, visi likusieji už 100 gramų vertinami vienu balu.
Pieno produktų vartokite daugiau, o aliejaus – mažiau. Pageidautina per dieną išgerti iki dviejų litrų vandens. Nepamirškite, kad pienas užskaitomas kaip vanduo, o štai arbata ir kava – ne.
Mainais už fizinį krūvį galite sau leisti maisto už kelis papildomus balus. Kad būtų lengviau suprasti, reikia pasakyti, jog vidutinio svorio žmogus už 40 minučių vidutinio intensyvumo treniruotę gali sau leisti papildomus tris balus. Taip galima ne tik „taupyti“ balus vakarėliams, bet ir „užsidirbti“ juos – kaip jums labiau patinka.
Taigi sistemą „Weight Watchers“ galima pritaikyti patiems įvairiausiems skoniams ir net ir labai skirtingiems gyvenimo būdams. Tereikia kruopščiai rašytis visus „suvalgytus“ balus ir prisiminti, kad kai kurie iš pažiūros nekalti produktai gali atsieiti labai brangiai.
Štai standartinė „Cezario“ salotų lėkštė verta devynių balų, tai yra, sudaro kone trečdalį dienos raciono. Vidutinis sūrainis atsieis net dvylika balų, o už gabalėlį picos gali tekti „pakloti“ visus keturiolika balų. Nors kartais visa tai galima sau leisti: numatytas avarinis 49 balų per savaitę rezervas tam atvejui, kai susiklosto visiškai nenumatytos ar sudėtingos aplinkybės. Tačiau prisiminkite, kad nuolat naudojantis šiuo rezervu lieknėjimo procesas netrukus sustoja.
Laikantis visų sistemos „Weight Watchers“ taisyklių žadamas stabilus pusės ar kilogramo svorio atsikratymas kas savaitę. Suprantama, pagal lieknėjimo rezultatus būtina koreguoti savo racioną, mažinant balų skaičių. Kai pasieksite savo idealų svorį, paprasčiausiai pridėkite šešis papildomus balus ir palaikykite tokį lygį tol, kol pasiektas rezultatas jums bus brangus.
„Weight Watchers“ pliusai:
Balų skaičiavimo sistema paprasta, ypač naudojantis specialiais priedais ir lankantis tose kavinėse, kur nurodoma ne tik patiekalo kaina, bet ir maistinė vertė.
Balais nustatyti apribojimai užtikrina lieknėjimui būtiną kalorijų deficitą.
Valgyti galima viską, o nesant griežtų draudimų mažėja rizika viską mesti.
Rekomenduojamas valgymų grafikas neleis išalkti.
Sėkmingam lieknėjimui labai padeda psichologinis palaikymas.
Balų sistema pakankamai lanksti – galima „sutaupyti“ nepanaudotus balus artėjančiam vakarėliui arba „užsidirbti“ papildomų balų užsukus į sporto salę.
Sistema skatina vartoti daugiau ląstelienos, o tai puikiai reguliuoja virškinimą bei trukdo įsisavinti riebalus.
„Weight Watchers“ minusai:
Sunku tiksliai suskaičiuoti balus gatavame (pavyzdžiui, restorane ruoštame) maiste.
Sistema nenumato būtino maistinių medžiagų ir ląstelienos minimumo dienai. Taip galima tilpti į dienos balų normą neįtraukiant į racioną nei vaisių, nei daržovių.
Dienos raciono kaloringumas pakankamai mažas: ganėtinai kuklus produktų rinkinys, turintis 1350 kilokalorijų (50 gramų baltymų, 220 gramų angliavandenių, 40 gramų riebalų) gali sudaryti nuo 32 iki 36 balų. Tokią „prabangą“ sau leisti gali tik tie, kurių svoris perkopė šimtą kilogramų. Kalorijų trūkumas gali stabdyti medžiagų apykaitą bei išprovokuoti norą viską mesti.
Kadangi sportas nėra privalomas šios sistemos elementas, lieknėjimas gali vykti netenkant ne riebalų, o raumenų masės.