Augalai turi ne vieną medžiagą, kuri veikia kaip apsauga rūšiai išlikti, kad visi augalai nebūtų suvalgyti. Tai alkaloidai, oksalatai, fitino rūgštis, lektinai ir kt.
Mažais kiekiais kai kurios medžiagos net gali būti naudingos. Tačiau problemos pradeda kilti jei nuolat valgome tuos pačius produktus, augalų apsauginių medžiagų suvalgome per daug, produktai tinkamai neparuošiami.
Aptarkime lektinus. Lektinai – tai augaluose esantis baltymas. Turbūt pats populiariausias lektinas šiandien yra glitimas (baltymas aptinkamas kai kuriuose grūduose).
Lektinai kaupiasi augalų sėklose, odelėje, žievelėje ir lapuose. Juos suvalgius galimos skirtingos reakcijos: pilvo pūtimas, nevirškinimas, šalinimo sutrikimai ir kt. Na, o dalį žmonių, kurie serga autoimuninėmis ligomis, turi silpnesnį imunitetą, lektinai gali veikti daug stipriau. Tikėtinas uždegiminių reakcijų organizme sustiprėjimas. Todėl lektinų ypač rekomenduojama vengti sergantiems artritu, psoriaze, Krono liga, diabetu ir kt.
Medicinos mokslų daktaras prof. Stevenas R. Gudry teigia, kad lektinai kalti dėl cukrinio diabeto, įvairių alergijų, nusilpusio imuniteto, dažnų virusinių ir bakterinių infekcijų, virškinimo trakto ligų ir net svorio augimo!
Didžiausi lektinų kiekiai aptinkami ankštiniuose, bulvėse, grūduose ir kukurūzuose. Mažesni – sėklose, riešutuose. Todėl būtina vengti minėtus produktus vartoti termiškai neapdorotus. Ankštinius ir grūdus rekomenduojama keletą valandų mirkyti vandenyje ir virti bent 30 minučių. Tokiu būdu lektinų kiekis sumažinamas.
Vis dėl to, geriausia, jei kasdien būtų valgomas skirtingas maistas. Tinkamai paruošiamas, įvairus. Pagrindas ne grūdai, o daržovės, vaisiai, žalumynai. Rinktis žuvį, jūros gėrybes, ekologiškai užaugintą mėsą. Jei valgomi produktai, turintys lektinų – juos mirkyti, termiškai apdoroti.