Pirmuosius ligos simptomus bandoma gydyti brangiais medikamentais, kai juos įveikti galima ir teisingai pasirinktomis žolelėmis ar jų preparatais.
Cheminiai vaistai – tik sunkioms ligoms gydyti
Anot žolininkės ir knygų autorės N. Degutienės, turėdami daugiau žinių apie vaistinius augalus žmonės galėtų ne tik profilaktiškai stiprinti išsekusį organizmą, bet ir apsisaugoti nuo sunkių ligų. Maža to, vaistažolės dažnai gali pakeisti net ir cheminius vaistus, rašoma pranešime spaudai.
„Dažniausiai gydytojas išrašo vaistų, kai liga būna stipriai įsibėgėjusi. Tačiau pasitaiko tokių gydytojų, kurie per anksti skiria gydymą medikamentais. Ligai tik prasidėjus, galima ir patartina naudoti žolinius preparatus: žoleles, ekstraktus, tinktūras, lašus ar aliejus. Vaistiniai augalai gali sustabdyti uždegimo procesą ligos pradžioje, tik kai uždegimas stiprus, gydomės cheminiais preparatais“, – dėsto N. Degutienė.
Žolininkė atkreipia dėmesį, kad gydantis vaistais, gali pasireikšti jų šalutinis poveikis. Visgi ji pataria racionaliai gydytis ir natūraliomis priemonėmis: arbatos puodeliui užtenka vieno šaukštelio žolelių, o vartojant tinktūras, įprasta dozė yra 20–30 lašų.
„Kiekvienas augalas turi įvairiausių medžiagų, kurias farmacininkai tiria, išgrynina ir suteikia vaistų pavidalą. Natūralią žolelę sudaro mikroelementų grupė, kuri veikia daug švelniau, nei vaistuose išgrynintos medžiagos. Todėl nėra jokio pavojaus pastoviai vartoti žoles ar jų tinktūras. Dėl mažų dozių jos retai kada sukelia šalutinį poveikį ir yra visiškai saugios skrandžiui bei kepenims“, – sako žolininkė.
Gydymas tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais įprastai užtrunka iki dviejų savaičių. Tačiau gydant tokias ligas kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, žolininkė pataria padaryti trumpą pertrauką ir pakartoti gydymo kursą.
Gamta – geriausia vaistininkė
Miškuose ar laukuose rinkti vaistiniai augalai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, kurias lemia juose sukauptos veikliosios medžiagos. Vienos žolelės gali slopinti ar stiprinti organų funkcijas, kitos – naikina mikrobus, malšina skausmą ir uždegimą.
Pavyzdžiui, populiarios žolelės medetka, čiobrelis ir gvazdikas savyje turi daug eterinių aliejų, kurie organizme naikina mikrobus. Visgi, kaip sako N. Degutienė, dėl veikliųjų medžiagų ekstrahavimo etanoliu efektyviausiai ir greičiausiai organizme veikia augalų tinktūros.
„Ypač veiksminga meškinio česnako tinktūra, kuri valo ir stiprina organizmą. Kai kuriuos augalų preparatus galima efektyviai naudoti ir išoriškai, pavyzdžiui, medetkos tinktūrą galima naudoti gerklės skalavimui ar saulės nudegimų gydymui“, – dėsto žolininkė.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai netikėtai suskausta pilvą ar ima pykinti. Tokiu atveju žolininkė visuomet su savimi turi virškinimo lašų, kuriuose yra valerijono, karčiųjų kiečių žolės, pelyno, pipirmėtės ir šunvyšnių lapų. Į stiklinę sulašinus apie 30 lašų, preparatas suveikia žaibiškai – po dviejų minučių negalavimai baigiasi.
„Nuo pernelyg didelio darbo krūvio mano širdį apsaugo sukatžolės ir gudobelės tinktūra, kurią pati gaminu ir vartoju visus metus. Kai rašau knygas ar patiriu įtampą darbe, geriausias vaistas – gryna sukatžolių tinktūra, kuri padeda atsipalaiduoti ir lengviau užmigti“, – savo patirtimi dalijasi N. Degutienė.
Trūksta žinių ir sąmoningumo
N. Degutienė fitoterapija domisi jau daugiau kaip trisdešimt metų, savo patirtį kaupė ir užrašė sveikatos knygose, skaitė ne vieną paskaitą. Specialistė pastebi, kad gydymas žolelėmis ir tradiciniais augaliniais vaistiniais preparatais Lietuvoje populiarėja. Deja, anot jos, šiuolaikinis skubantis ir greito rezultato siekiantis žmogus dažniau renkasi cheminius vaistus.
„Gydymas žolelėmis ar jų ekstraktais yra procesas, todėl reikalauja papildomo dėmesio. Pirmiausiai atėję į vaistinę turite klausti, ką joje gali pasiūlyti natūralaus. Vis dažniau atkreipiu dėmesį, kad žmonės patys domisi, ką vaistininkas gali pasiūlyti iš paprastų, natūralių produktų, nes nenori pradėti gydymo nuo cheminių vaistų“, – pastebi N. Degutienė.