Bruknių lapais gydomas šlapimo takų ir pūslės uždegimas, podagra, cukraligė, gastritas, reumatas, hipertenzija. Lapų preparatai gerina inkstų ir skrandžio veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja druskų apykaitą, padeda viduriuojant. Bruknių nuoviru galima nuplauti ir žaizdas.
Retuose spygliuočių ir mišriuose miškuose ištisais sąžalynais augančių bruknių lapai skinami rudenį sausu oru. Vasarą arba drėgnu oru surinkti lapai vaistinei žaliavai netinka, nes džiovinant tamsėja. Lapus reikia skinti atsargiai, geriausia – kerpant žirklėmis ir atrenkant per vasarą užaugusius sveikus žalius lapus. Pernykščiai lapai, jeigu nėra dar patamsėję arba dėmėti, taip pat tinka gydomosioms arbatoms ruošti. Juos galima skinti ir pavasarį.
Surinkti lapai paskleidžiami pavėsyje arba gerai vėdinamoje šiltoje patalpoje. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, rūgštoko skonio ir specifinio kvapo.
Ruošiant arbatą susmulkintų bruknių lapų nereikėtų virinti – augalas neteks visų vaistingųjų medžiagų. Valgomą šaukštą lapų geriau užplikyti, leisti atvėsti ir tik tuomet nukošti. Paruoštą arbatą reikia gerti po vieną stiklinę tris kartus per dieną.
Bruknių preparatai nevartojami nėštumo metu, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjus skrandžio rūgštingumui.