- Kuriuose augaluose yra eterinio aliejaus, slopinančio uždegimus, spazmus, naikinančio mikrobus?
- Augalai, kaupiantys eterinį aliejų, paprastai būna aromatingi. Jie vartojami medicinoje ir parfumerijos, maisto pramonėje. Šie augalai paprastai dirgina arba slopina skausmą, naikina bakterijas, malšina uždegimus, mažina spazmus.
Augalų įvairus eterinis aliejus tinka kvėpavimo, šlapimo, virškinamojo trakto ligoms gydyti. Kvėpavimo takų negalavimus gydo paprastųjų čiobrelių, pelkinių gailių, didžiųjų debesylų, paprastųjų raudonėlių, vaistinių šalavijų žolė.
Šlapimo takams gydyti tinka beržo pumpurai, kadagių uogos. Sergant virškinamojo trakto ligomis padeda baliniai ajerai, kartieji kiečiai, vaistinės ramunėlės, paprastosios kraujažolės. Prakaitavimą skatina paprastųjų aviečių lapai ir stiebai, liepų žiedai. Nervinį jautrumą mažina vaistinių valerijonų šakniastiebių, paprastųjų apynių spurgų ir vaistinių melisų arbata.
Stiprus antihelmintinis (varantis iš organizmo parazitus) vaistas yra paprastosios bitkrėslės. Šių augalų poveikis žinotas liaudies medicinoje. Dalis tokių augalų yra nuodingi – tai paprastosios bitkrėslės, pelkiniai gailiai, kartieji kiečiai, todėl dėl gydymo šiais augalais reikia pasitarti su gydytoju.
- Augalai, kuriuose yra glikozidų, gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą. Kokie augalai pasižymi šiomis savybėmis?
- Glikozidai – karčios, dažnai kristalinės medžiagos. Daugiausia tirti širdį veikiantys glikozidai. Jie veikia širdies raumenis, reguliuoja ritmą. Glikozidų poveikis yra greitas, gydytis tokiais preparatais galima tik gydytojui nurodžius.
Glikozidai kaupiasi paprastųjų rusmenių lapuose, paprastųjų pakalnučių, smalkinių tvertikų, pavasarinių adonių žolėje. Yra ir glikozidų, slopinančių uždegimus. Jie kaupiasi gluosnių ir drebulių žievėje. Šie glikozidai organizme skyla į salicilo rūgštį.
Meškauogių ir bruknių lapuose esantys glikozidai skatina šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja. Karčiųjų glikozidų yra pelynuose, krienuose, kopūstuose. Krienuose, pelynuose yra stiprių antivirusinių medžiagų. Šie augalai nuo seno žinomi liaudies medicinoje, nuovirais gydytos sunkios ligos.
- Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą. Kokiuose augaluose jų yra?
- Saponinai (lot. sapo – „muilas“) vandenyje putoja. Jie kaupiasi beveik visuose augaluose. Augalai, kuriuose daug saponinų, vartojami šlapimo, kvėpavimo, kepenų, odos ligoms gydyti, tačiau didesnės dozės nuodingos, gali sukelti vėmimą.
Daug saponinų yra vaistinėse putoklėse (senovėje šaknų nuoviras buvo naudojamas kaip muilo pakaitalas), vaistinėse putokšlėse, ankstyvuosiuose šalpusniuose, pavasarinėse raktažolėse, plačialapiuose gysločiuose, vaistinėse svilarožėse.
- Flavonoidai skatina tulžies išsiskyrimą, naikina bakterijas. Kokiuose augaluose jų daugiausia?
- Flavonoidus augalai kaupia įvairiose dalyse – šaknyse, lapuose, žieduose. Medicinoje augalai, kuriuose gausu flavonoidų, vartojami kraujavimui stabdyti (pvz., karčiarūgštės rūgtys). Kraujospūdžiui mažinti tinka pelkiniai pūkeliai, širdies ligoms gydyti – gudobelės, paprastosios sukatžolės, tulžies išsiskyrimui skatinti – smiltyniniai šlamučiai, paprastosios rykštenės, šlapimo takams gydyti – dirviniai asiūkliai, triskiaučiai lakišiai, rugiagėlės.
- Alternatais vadinami žoliniai vaistai, padedantys išvalyti žarnyną, stabdantys vėmimą. Alternatams priskiriama juodalksnių žievė, mėtos, paprastosios kraujažolės, karklavijai. Kaip juos paruošti?
- Juodalksnių žirginiai ir žievė padeda sergant dizenterija, kolitu. Du šaukštus juodalksnių žirginių, rinktų žiemą, arba anksti pavasarį surinktos žievės užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min., ataušinti ir per dieną išgerti. Juodalksnių negalima vartoti, jeigu užkietėję viduriai, nes jo poveikis sutraukiamasis. Mėtos (šaltmėtės, miškinės mėtos, pipirmėtės) – gydomieji augalai, padedantys nuo virškinimo sutrikimų, stabdantys vėmimą, mažinantys galvos skausmus, raminantys.
Paprastosios kraujažolės gydo žaizdas, opas, tačiau padauginti negalima, nes didėja kraujo krešumas. Vartoti reikia saikingai, po žiupsnelį džiovintos žolės puodeliui arbatos. Karklavijai – nuodingi augalai, jų negalima vartoti savarankiškai, dozės skiriamos individualiai. Karklavijų žole senovėje būdavo gydomos odos, plaučių ligos. Jų veikliosios medžiagos skatina prakaitavimą, gerina medžiagų apykaitą.
- Antilitikais vadinami žoliniai vaistai, neleidžiantys formuotis šlapimo takų akmenims arba šalinantys jau atsiradusius. Ar tai tiesa?
- Nustatyta, kad paprastųjų rykštenių žolė žudo vėžines ląsteles, skatina išsiskirti šlapimą ir šalina susikaupusias druskas. Šlapimo takus valo svogūnų, slyvų, petražolių šaknų sultys. Petražolių sulčių vartoti negalima sergantiesiems inkstų uždegimu.
- Karminatyvai – tai vidurių pūtimą mažinantys augalai. Kodėl jie padeda?
- Šiai medicininių žolių grupei priskiriami anyžiai, kmynai, kardamonų sėklos, dobilai, saldieji pankoliai, imbierai, pipirmėtės, čiobreliai, petražolės.
Jie gerina apetitą, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą, aktyvina žarnyno peristaltiką. Kai žarnynas būna neaktyvus, maistas užsistovi, prasideda puvimo procesas, žarnyne daugėja dujų. Būtent minėtųjų augalų arbatos aktyvina žarnyno veiklą, atpalaiduoja lygiuosius raumenis, mažina uždegimą. Pusę šaukštelio kurio nors augalo žolės užplikyti puodeliu verdančio vandens, gerti keliskart per dieną.
- Depuratyvai – tai medžiagos, tirpinančios ir šalinančios toksines medžiagas iš kraujo. Jų yra kiaulpienėse, varnalėšų šaknyse, šaltalankių uogose ir lapuose, liepų žieduose. Kokie dar augalai veiksmingi ir kaip juos paruošti?
- Dar norėčiau paminėti vynuoges. Mokslininkų patvirtinta, kad jose yra daugiau nei 150 biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų stiprių antioksidantų, saugančių organizmą, stiprinančių imunitetą, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, padedančių išvengti vėžio. Vynuogių verta valgyti sergantiesiems širdies, virškinamojo trakto ligomis. Šios uogos padeda nuo migrenos, Alzheimerio ligos.
Kiaulpienių, varnalėšų šaknis reikia kasti pavasarį ar rudenį, susmulkinti, gerai išdžiovinti. Šaltalankių uogos ir lapai turi labai daug gydomųjų savybių. Geriausia vartoti aliejų, kurio galima pasigaminti patiems. Pats vertingiausias aliejus gaminamas ne kaitinant, o nupilant jį nuo išspaustų sulčių. Pusė stiklinės tokių sulčių per dieną labai teigiamai veikia organizmą. Šaltalankių žievė veiksmingai padeda nuo sąnarių ir kitus skausmų, naudojama vonioms.
Itin naudingos varnalėšos. Visos jų dalys gali būti vartojamos. Patariama gerti šaknų arbatos. 1 šaukštelį susmulkintų varnalėšų šaknų užplikyti verdančiu vandeniu. Per dieną išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius. Kiaulpienių šaknų taip pat nederėtų perdozuoti. Vertinga mėlynių uogų ir lapelių arbata bei pačios uogos. Jau senovėje šviežiomis uogomis būdavo gydoma nuo apsinuodijimų.
- Diuretikai – tai medžiagos, skatinančios šlapimo išsiskyrimą. Kaip paruošti veiksmingą arbatą?
- Šlapimo išsiskyrimą skatina šiurkštieji asiūkliai, kadagių uogos, kiaulpienės, petražolės, braškės, mėlynių lapai, paprastosios rykštenės, petražolės.
Geriausia užpilti 1 šaukštelį žolės stikline verdančio vandens. Pastatyti šiltoje vietoje. Siūlau nuovirą plikyti iš vakaro. Galima ruošti augalų mišinius. Kadagių uogų dėti mažą dalį.
- Nuo nervinės įtampos padeda paprastieji putinai, rozmarinų lapai, rūtos ir valerijonų šaknys. Kas dar veiksminga?
- Paprastosios sukatžolės, vaistinės šventagaršvės, miškiniai skudučiai, vaistiniai valerijonai, paprastųjų apynių spurgai, vaistinės melisos. Rūtos nuodingos, prieš gydantis reikia pasitarti su gydytoju.
- Kaip žinoti, kiek vaistinių augalų arbatos gerti?
- Kiekvienas augalas yra vaistas, o mes, ligoniai, visi skirtingi, sirgę ar sergame įvairiomis ligomis. Į tai reikia atsižvelgti ir gydyti labai individualiai. Kiekvienos vaistažolės negalima vartoti ilgiau nei savaitę.
- Sakoma, naudinga ir nuo augalų surinkta rasa. Ją galima sugerti į audinį ar pasivolioti ryto rasoje. Kodėl kalbama apie jos gerąsias savybes?
- Liaudies medicina teigia, kad ryto rasa prieš saulės tekėjimą turi gydomųjų galių. Reikia basomis braidžioti po pievą, praustis veidą ir kūną, tuomet esą ligos nelips. Buvau dar visai maža, ėjau su prosenele per pievą ir pasilenkiau ties spindinčiu rasos lašu ant rasakilos lapo. Mano prosenelė tuoj paaiškino, kad tokiu rasos lašu reikia plauti akis, tada regėjimas bus puikus. Vytautas Bagdanavičius, puikiai išmanęs liaudies veterinariją, tikino, kad ne vien žmonėms padeda ryto rasa. Dar jo tėvas pirkdavęs nuvarytus arklius ir sėkmingai pagydydavęs ryto rasa.
- Kada geriausia rinkti augalų lapus, žiedus ir šaknis?
- Žiedus reikia rinkti pirmąją dienos pusę. Lapus, nepažeistus kenkėjų, galima rinkti ir vakare. Šaknis reikėtų kasti anksti pavasarį ar rudenį, tuomet jos turi daugiausia gydomųjų galių. Pasak senolių, renkant vaistažoles labai svarbi ir Mėnulio fazė. Žydinčius augalus reikia rinkti per priešpilnį pirmąją dienos pusę. Šaknis kasti per delčią po pietų. Reikėtų nepamiršti senolių išminties, nes tai lietuvių tautos aukso fondas.
- Kokius vaistinius augalus galima rinkti balandį?
- Svarbiausia, rinkti tuos augalus, kuriuos gerai pažįstame, jau esame susidūrę, gydęsi jų arbatomis. Kiekvienas esame labai individualus, todėl kas veiksminga vienam, visai priešingai gali veikti kitą. Niekam nevalia šito pamiršti. Balandį galima rinkti: bruknių lapus, ąžuolų, putinų, kaštonų, drebulių žievę, šalpusnių žiedus, vaistinių plaučių žolę, varpučių šaknis, juodųjų serbentų, karpotųjų beržų, drebulių, pušų pumpurus, pavasarinių raktažolių žiedus ir lapus.