Nuo pat mažens mane supo artimieji sportininkai, o tėvai nuolat kartodavo, kad sportuoti labai sveika. Nekreipdavau į jų žodžius jokio dėmesio, o tokios kalbos neatrodė rimtos.
Nuo 8 metų pradėjau sportuoti karatė. Tačiau šis sportas nebuvo prie širdies, nejaučiau jam aistros, tad po metų mečiau. Vėliau, kai man sukako 11 metų, senelis nuvedė mane į sambo (savigynos imtynes). Sportuodamas ten jausdavau tikrą malonumą, užmiršdavau apie viską ir atsijungdavau nuo realybės. Deja, po metu užsiėmimų gavau sunkią traumą – treniruotės metu ant kojos užkrito priešininkas.
Koja lūžo ties kelio augimo linija, gydytojai perspėjo, kad be sporto teks pabūti apie metus laiko, nes laukia sunki reabilitacija. Nežiūrėdamas į visus sunkumus ir kojos traumą stengiausi treniruoti kitus kūno raumenis. Siekdamas savo tikslų išsigydžiau traumą ir stojau vėl ant kilimo.
Veržiausi į priekį, ieškojau sau sėkmingo kelio ir jį suradau būtent šioje sporto šakoje. Treniravausi kiek tik turėjau laiko ir ruošiausi Lietuvos čempionatui, kuriame tapau Lietuvos jaunių čempionu. Vėliau pavyko tapti Lietuvos jaunimo čempionu bei įvairiausiu kitų šalių turnyrų nugalėtoju.
Prieš dvejus metus buvau išvykęs į Pasaulio čempionatą Rygoje, kur puikiai pasirodžiau ir likau 5 vietoje. Man tai yra didelis pasiekimas, kadangi čia kovos buvo vienos iš stipriausių.
Taip, radęs mėgstamą sporto šaką ir užsispyrimo siekti rezultatų, aš pamėgau sportą taip, kad dabar jau treniruoju ir kitus. Linkiu ir Jums atrasti save sporte.