Per šių metų Valentino dieną romantiškas kaunietis savo mylimajai padovanojo neįprastą dovaną – meilės prisipažinimą jai nubėgo miesto gatvėmis ir pažymėjo tai specialioje programėlėje. Kai jo dovanos nuotrauka pradėjo plisti feisbuke, paaiškėjo, kad tai – jau ne pirmas kartas, kai vaikinas šitaip stebina savo antrą pusę. Kas jis?
Studentams dėstantis asistentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos vidaus ligų klinikoje. Doktorantūros programos studentas. Vidaus ligų gydytojas, naktimis budintis Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje. Ir, kad nebūtų per maža, aktyvus sportininkas, per savaitę subėgiojantis apie 100 kilometrų. Andrius Ališauskas – žmogus, įkvepiantis keistis ir kitus.
Nuo 95 kg iki 70 kg
Bėgioti vaikinas pradėjo vos prieš 3 metus, o įkvėpė jį... per didelis svoris.
„Iš pradžių vargais negalais 2-3 km, o dabar be papildomo pasiruošimo ir maratoną galiu nubėgti. Bėgioju reguliariai, 3-4 kartus per savaitę, nuolat dalyvauju mėgėjų varžybose.
Jeigu atvirai, mokyklos laikais buvau kiek aktyvus, užsiėmiau įvairiomis sporto šakomis... Bet, kaip ir daug kam nutinka, įstojęs į universitetą sportą apleidau. Buvo labai didelis užimtumas, krūvis ruošiantis paskaitoms. Dėl netinkamos mitybos priaugau daug svorio.
Baigdamas magistrantūros studijas iškėliau sau tikslą per diplomų įteikimo šventę atrodyti taip pat, kaip atrodžiau įstojęs mokytis. Tada svėriau 95 kilogramus. Kadangi mano ūgis – 1,71 m., atrodžiau kaip burbulas.
Priėmęs sprendimą keistis, pradėjau dviračiu važiuoti į praktikos vietą ir namo, išeidavo apie 30 km per dieną, taip pat žaisti krepšinį. Per pusmetį netekau 20 kilogramų. Visus drabužius teko išdalinti ir keisti naujais“, - prisiminė A. Ališauskas.
Ties, staigiai prarastas svoris ilgam toks neliko – per kelerius metus grįžo maždaug 10 kilogramų. Priežastis – nepavyko laikytis mitybos režimo. Tačiau ir čia padėjo sportas.
„Ėmiau ne tik sveikai maitintis, bet ir lankyti sporto klubą. Kolega pasiūlė – abudu įsigijome metinius abonementus ir pradėjome kartu sportuoti. Nusistačiau sau tikslą numesti svorio, pradėjau stebėti savo progresą, darydamas nuotraukas.
Taip pat skaičiavau sunaudojamų ir sudeginamų kalorijų skaičių naudodamas programėles išmaniajame telefone ir išmaniąją apyrankę. Kolega nepastebėjo greitų rezultatų, todėl po poros mėnesių liovėsi, o aš į sporto klubą einu iki dabar.
Tačiau šiuo metu tai darau tik 1 – 2 kartus per savaitę, nes pagrindiniu mano sportu tapo bėgimas. Pagrindinis stimulas pradėti sportuoti abu kartus visgi buvo atvaizdas, kurį mačiau veidrodyje – kai žiuri į veidrodį ir nepatinka tai, ką matai, supranti kad reikia kažką daryti dėl to. Šiuo metu sveriu 70 kilogramų“, - pasakojo medikas.
Didžiausios staigmenos mylimajai
Pasirodo, mintis išbėgioti meilės užrašą neatėjo taip jau netikėtai. Prieš metus bėgimo mėgėjas buvo daręs tą patį.
„Pati istorija gana juokinga. Valentino dieną, penktadienį, buvo labai intensyvi darbo diena. Net neturėjau kada į rankas paimti telefono. Tik į darbo galą, apie 15-16 val., pažiūrėjau: pranešimas, kad feisbuko įraše mane pažymėjo draugė. Tas įrašas buvo jos prisiminimų – pernai išbėgiojau jai užrašą „<3 tave Jolanta”.
Pasidalinusi tuo prisiminimu ji parašė: „Ką šiais metais gražaus pasakysi? :)“
Priėmiau tai kaip iššūkį. O iššūkiai man patinka. Grįžau namo, jos dar nebuvo. Sėdau prie kompiuterio ir per 10-15 min. sudėliojau maršrutą, kuriuo bėgsiu, ir išlėkiau.
Bėgant užrašą ar piešinį reikia iš anksto susidėlioti maršrutą ir per telefono programėlę paskui tiesiog žiūri į jį, ir bėgi, kur tau rodo. Patogiausia bėgioti Kauno senamiestyje, nes ten – patogesnis gatvių tinklas. Gryno bėgimo išėjo apie 6,7 km. Praėjusiais metais, ilgesniam užrašui, išėjo daugiau kaip 12 km”, - paskaičiavo A. Ališauskas.
Mergina buvo sužavėta. Nors ir pati užsiminė apie tą iššūkį, veikiausiai nesitikėjo, kad jis bus įgyvendintas.
“Grįžtant namo laukė ir kitos staigmenos, tad šią Švento Valentino dieną tikrai atšventėme puikiai ir Jolanta dar ilgai ją atsimins. Ateityje galima tikėtis ir pačių įspūdingiausių piršlybų“, - juokėsi medikas.
Poroje – labai svarbu
Vaikino teigimu, itin svarbu, kad abu namuose ar šeimoje gyvenantys žmonės propaguotų panašų gyvenimo būdą, mat priešingu atveju siekti tikslo gyventi sveikai bus labai sunku.
„Abu lankomės sporto klube, kai geras oras - drauge pabėgiojame ir lauke. Pernai kartu bėgome „Pink run“ - paramos bėgimą, skirtą krūties vėžio aukoms palaikyti ir skatinti žmones išsitirti.
Jolanta – mano svajonių mergina. Kai pradėjau gyventi aktyviai, svajojau rasti merginą, kuriai patiktų toks pats gyvenimo būdas. Labai džiaugiuosi, kad man pasisekė.
Porai bendri interesai labai svarbūs. Manau, kad šeimoje taip pat labai svarbu aktyvus gyvenimo būdas bei sveika mityba. Sunku būtų, jei vienas laikosi sveikų principų, o kitas – ne. Kai nėra bendro intereso, nėra ir tiek motyvacijos“, - sakė A. Ališauskas.
Konkreti mityba ir sporto režimas
Jis pasidalijo ir namuose įprastu mitybos bei sporto režimu.
„Dabar ruošiuosi Kauno maratonui, treniruojuosi pagal treniruočių programą, todėl režimas kiek griežtesnis.
Pirmadienį treniruojuosi su savo bėgimo klubu ir bėgimo treneriu Ąžuolyne, antradienį paprastai būna dvi bėgimo treniruotės, trečiadienį sporto salė, ketvirtadienį vėl dvi bėgimo treniruotės, penktadienį poilsis arba sporto salė, tuo tarpu savaitgalį bėgimo varžybos arba po treniruotę šeštadienį ir sekmadienį.
Per savaitę paprastai nubėgu daugiau, nei 100 kilometrų.
Kalbant apie mitybą – niekada nepraleidžiu pusryčių, jiems dažniausiai valgau angliavandeniais ir/ar baltymais gausaus maisto. Pietums dažniausiai valgome Jolantos pagaminto maisto, dažniausiai tai kas nors su vištiena, raudonos mėsos vartojame labai retai. Vakarienei taip pat paprastai valgome namuose gamintą maistą.
Nevengiu užkandžiauti, tačiau aktyviai sportuodamas sudeginu daug kalorijų, todėl priklausomai nuo to, kiek užkandžiauju svoris išlieka toks pats arba mažėja.
Tokį dienos ir savaitės režimą retsykiais iškreipia naktiniai budėjimai arba mano ir Jolantos apsilankymai pas mano mamą arbą jos tėvus, dažniau pas jos tėvus, nes jos mama labai mėgsta daug ir skaniai gaminti, tad ne visada pavyksta atsispirti jos gaminamiems virtuvės šedevrams. Tiksliau nepavyksta niekada“, - juokėsi aktyvusis medikas.
Kaip jis patartų elgtis žmogui, kuris galvoja apie sveikesnį gyvenimo būdą, bet nesiryžta įvesti griežtos disciplinos? Nuo ko pradėti?
„Man pačiam prieš tris metus labai daug motyvacijos suteikė Kaune aktyviai veikianti sporto bendruomenė „Šešios trim“, ten dirba profesionalūs treneriai, treniruotės šiuo metu visiškai nemokamos, vyksta įvairiais laikais beveik kiekvieną dieną.
Manau, kad norint bet ką pradėti, pirmiausia reikia turėti tikslą. Labai konkretų: pavyzdžiui, iki tada ir tada padaryti tą ir tą. Galima parengti sau ir planą. Būtų idealu tikslo siekti su antrąją puse. Tikrai bus lengviau“, - patarė A. Ališauskas.