35-eri suvereniteto metai: kas toliau?

Lietuvos antrosios nepriklausomybės trisdešimt penkerių metų sukaktį norėčiau aptarti ne kaip lokalią, o kaip globaliai kontekstinę. Pasirodo, ir vėl elgiamasi kaip Jaltoje po Antrojo pasaulinio karo, kai didžiosios valstybės braižė naujus žemėlapius, derėjosi dėl įtakos zonų. Rooseveltas, Churchilis ir Stalinas dalijosi karo pabaigos trofėjais. Kaip žinoma, Sovietų Sąjunga (= Rusija) buvo garbinama, kaip sudėjusi daugiausia aukų ant pergalės aukuro, nors skaudžiausiai nukentėjo Ukraina, šiandien vėl teriojama žiauraus ciniško agresoriaus. Pokariu Vakarų Europoje įsivyravo tvari, ilgalaikė taika su demokratiniais rinkimais, žmogaus teisėmis ir laisvėmis. O Rytų Europoje vieną okupaciją pakeitė kita, Lietuva paplūdo kraujais kare po karo... Antroji sovietų okupacija irgi įsivyravo pagal „taikos“ planą, dar priduriant ir sovietinio „išvadavimo“ mitą.

Šiandien jau ne Stalino, bet Putino Rusija užsinorėjo „išvaduoti“ Ukrainą, šįkart nuo integracijos į Europos Sąjungą. Keisčiausia, kad į talką diktatoriui atėjo JAV prezidentas – Donaldas Trumpas reikalauja taikos NEDELSIANT su vienpusėmis (aukos) nuolaidomis. Taikos sandėrį reikia sudaryti taip, kad nesugriūtų posovietinė erdvė, o Kyjive neliktų Volodymyro Zelenskio administracijos, kad atsirastų „sukalbamas“ prezidentas, suprantantis Maskvos ir Vašingtono interesus. Kitaip tariant, kol Ukraina klusniai prisitaiko prie posovietinės erdvės su rusišku pasauliu, tol karo nėra, bet kai tik atsiranda Maidanas ir bandoma savarankiškai eiti suvereniu keliu, Maskva išsyk veržiasi kariauti, iš pradžių hibridiniu būdu, bet netrukus plataus masto frontais. Tuo siekiama neleisti, kad Ukraina pasuktų Europos Sąjungos link, nors sunku būtų paneigti faktą, kad už šio karo slypi ir ekonominiai interesai iškasenų turtingoje šalyje, gviešiamasi jos prieigų prie Juodosios jūros.

Šiaip ar taip, būtent euro-Maidano revoliucija 2014 m. atplėšė šalį nuo posovietinės erdvės, o Rusija be Ukrainos nesijaučia esanti visavertė imperija. Žiauraus karo fone dėliojasi vadinamoji nauja pasaulio tvarka, kurios pagrindiniai žaidėjai trys – Vašingtonas, Maskva, Pekinas. Karui užsitęsus, minėtai trijulei iškilo kliūčių „taikiai“ pasidalyti pasaulį pagal korporacijų verslo interesus. Donaldo Trumpo administracija ėmė skubiai ieškoti problemos sprendimo, regis, pagal Jaltos modelį su gana ciniškomis variacijomis – nebekalbama apie agresorės atsakomybę, atseit siekti taikos privalo pati auka, užuot priešinusis užpuolikei.