Bestpsychologydegrees.com pasakoja apie vienus baisiausių eksperimentų žmonijos istorijoje.
Hepatitu užkrėsti psichiškai neįgalūs vaikai
Šeštajame dešimtmetyje Viloubruko valstybinėje mokykloje (Niujorko valstijoje veikusi įstaiga psichiškai neįgaliems vaikams) kilo hepatito protrūkių. Kadangi sanitarinės sąlygos mokykloje buvo prastos, vaikai neišvengiamai užsikrėsdavo hepatitu. Dr. Saulas Krugmanas, nusiųstas ištirti protrūkio, pasiūlė atlikti eksperimentą, kuris padėtų sukurti vakciną nuo šios ligos. Tačiau eksperimentas reikalavo tyčia užkrėsti vaikus hepatitu. Nors S. Krugmano eksperimentas nuo pat pradžių buvo abejotinas, jo kritikai buvo greit nutildyti sutikimo dokumentais, kuriuos pasirašė vaikų tėvai. Iš tiesų tėvai pasirašydavo dokumentą, leidžiantį jų vaiką naudoti eksperimentams, tik todėl, kad tai buvo vienintelis būdas pakliūti į perpildytą instituciją.
Eksperimentai su kaliniais
1951 m. dr. Albertas M. Kligmanas, dermatologas iš Pensilvanijos universiteto ir būsimasis „Retin–A“ išradėjas, pradėjo eksperimentus su Filadelfijos Holmsburgo kalėjimo kaliniais. Vėliau A. M. Kligmanas papasakojo laikraščio reporteriui: „Prieš save temačiau metrų metrus odos. Pasijutau kaip ūkininkas, pirmą kartą išvydęs savo laukus.“
Kaliniai 20 metų savo noru leido A. M. Kligmanui naudoti jų kūnus eksperimentuose, kuriuose buvo tiriamos dantų pastos, dezodorantai, šampūnai, odos kremai, prausikliai, akių lašai, kojų prakaitavimą mažinantys milteliai ir plaukų dažai. Nors eksperimentų metu buvo nuolat atliekamos biopsijos ir kitos skausmingos procedūros, nė vienas iš kalinių nepatyrė ilgalaikės žalos.
Maliarijos tyrimai kalėjime
Antrojo pasaulinio karo metu Amerikos kariuomenei Ramiojo vandenyno regione operacijas sklandžiai vykdyti trukdė maliarija ir kitos tropikų ligos. Siekiant sukontroliuoti padėtį, Ilinojaus valstijos kalėjime buvo pradėtas Maliarijos tyrimų projektas. Gydytojai iš Čikagos universiteto 441 savanorį kalinį užkrėtė maliarija. Vienas kalinys mirė nuo širdies smūgio, bet tyrėjai atkakliai tvirtino, kad jo mirtis su tyrimu nesusijusi. Plačiai liaupsinamas eksperimentas kalėjime buvo vykdomas 29 metus. Jo metu buvo atliktas pirmasis bandymas su žmonėmis, tiriant „Primaquine“ preparato poveikį. Šis preparatas iki šiol naudojamas gydant maliariją ir pneumocistinę pneumoniją.
Emma Eckstein ir Sigmundas Freudas
27 m. Emma Eckstein kreipėsi į Sigmundą Freudą dėl neaiškių simptomų, tokių kaip pilvo skausmai ir nesunki depresija. Tačiau garsusis vokietis gydytojas ėmėsi ją gydyti nuo isterijos ir per didelio polinkio masturbuotis – pastarasis įprotis tais laikais buvo laikomas pavojingu, galinčiu sutrikdyti psichinę sveikatą. Emai buvo atlikta eksperimentinė operacija – nuskausminus vien tik vietine nejautra ir kokainu, jai buvo atliktas nosies gleivinės prideginimas. Nenuostabu, kad operacijos pasekmės buvo baisios. S. Freudas „gydė“ Emą trejus metus.
Elektrošoko terapija vaikams
Septintajame dešimtmetyje dr. Lauretta Bender Niujorko Kridmūro ligoninėje pradėjo taikyti, jos manymu, revoliucinę terapiją, kuri, kaip ji tikėjo, turėjo išgydyti bendravimo sunkumų turinčius vaikus. Ji ėmė juos gydyti elektrošoku. L. Bender apklausdavo ir išanalizuodavo jautrų vaiką prieš didelę grupę, tada nestipriai suspausdavo vaiko galvą. Buvo manoma, kad vaikas, kuris nuo spaudimo sujudėdavo, turi ankstyvų šizofrenijos simptomų. Pačios L. Bender vaikystė buvo nelaiminga, ir buvo kalbama, kad ji visiškai nejautė empatijos gydomiems vaikams. Per tą laiką, kol jos eksperimentai nebuvo uždrausti, elektrošoko terapiją ji taikė daugiau nei 100 vaikų, jauniausiam kurių buvo vos 3 m.
„Monstro tyrimas“
1939 m. Davenporte (Ajovos valstijoje, JAV) du Ajovos universiteto mokslininkai – Wendellis Johnsonas ir Mary Tudor – atliko eksperimentą su 22 našlaičiais vaikais. Vaikai buvo padalinti į dvi grupes, pirmajai kurių buvo atlikta pozityvioji kalbos terapija – jie buvo giriami už sklandų kalbėjimą. Vaikai iš antrosios grupės buvo žeminami ir kritikuojami dėl kiekvieno kalbos trūkumo. Antrojoje grupėje net tiems vaikams, kurių kalbos raida buvo normali, išsivystė kalbos problemos, kurios kankino juos visą likusį gyvenimą.
Vis dėlto W. Johnsonas ir M. Tudor niekada taip ir nepaskelbė savo tyrimų rezultatų, nes išsigando visuomenės reakcijos, kurios sulaukė naujienos apie nacių vykdytus eksperimentus su žmonėmis.
Homoseksualų „atvertimo“ projektas
1969 m., kai Pietų Afrikoje buvo vykdoma Apartheido politika, tūkstančiai homoseksualių asmenų buvo perduoti į dr. Aubrey Levino rankas. Karininkas ir psichologas dr. A. Levinas buvo įsitikinęs, kad sugebės „išgydyti“ homoseksualus. „Voortrekkerhoogte“ karinėje bazėje netoli Pretorijos A. Levinas taikė elektrokonvulsinę terapiją, siekdamas pakeisti savo pacientų orientaciją. Prie pacientų rankos prijungus laidus, jiems buvo rodomos nuogų vyrų nuotraukos ir jie buvo skatinami leistis į seksualines fantazijas. Tuo metu jie gaudavo stiprų elektros smūgį. Kai A. Levinas buvo įspėtas, jog jam gali būti pateikti kaltinimai dėl žmogaus teisių pažeidimo, jis emigravo į Kanadą, kur gyvena ir šiuo metu bei dėsto medicinos mokykloje.
Sunkiomis ligomis užkrėsti uodai miestuose
1956 ir 1957 m. Jungtinės Amerikos Valstijos atliko biologinio karo tyrimus ir eksperimentus Savanos, Džordžijos ir Eivon Parko (Floridos valstija) miestuose. Vykdant vieną iš eksperimentų dviejuose miestuose buvo paleista milijonai užkrėstų uodų siekiant patikrinti, ar šie vabzdžiai perneš geltonąją karštligę ir dengės karštligę. Nenuostabu, kad šiomis ligomis, tarp kurių simptomų yra karščiavimas, kvėpavimo problemos, negyvo kūdikio gimimas, encefalitas ir vidurių šiltinė, užsikrėtė šimtai žmonių. Tam, kad nufotografuotų savo eksperimentų rezultatus, Ginkluotųjų pajėgų tyrėjai apsimetė medicinos darbuotojais. Dėl šių eksperimentų keli žmonės mirė.
Radioaktyvios medžiagos nėščioms moterims
Iškart po Antrojo pasaulinio karo, amerikiečiams gyvenant Šaltojo karo nuotaikomis, daug medicinos tyrėjų domėjosi radioaktyvumo ir cheminio karo temomis. Vanderbilto universiteto surengtame eksperimente 829 nėščioms moterims buvo duota „vitamininių gėrimų“, kurie, kaip joms buvo pasakyta, neva pagerins jų kūdikių sveikatą. Iš tiesų tuose gėrimuose buvo radioaktyvios geležies, ir tyrėjai norėjo patikrinti, kaip greit radioaktyvieji izotopai pereina per placentą. Ne mažiau nei septyni kūdikiai mirė nuo įvairių onkologinių ligų ir leukemijos, o pačios moterys patyrė išbėrimus, mėlynes, anemiją, joms iškrito dantys ir plaukai, kai kurios susirgo vėžiu.