Praradę artimąjį dažnai susimąstome, ar egzistuoja anapusinis gyvenimas. Apie tai galima išgirsti įvairių nuomonių. Tačiau kaip paaiškinti keistas vizijas, kraują stingdančius vaiduoklių šmėžavimus ar paranormalius reiškinius?

Anot mokslininkų, vaiduoklis – mirusio žmogaus energija, siela arba tiesiog jo asmenybė, užstrigusi tarp mūsų ir kitos egzistencijos erdvės. Dauguma tyrinėtojų tiki, kad šios sielos nė nežino, kad yra vaiduokliai.

Žmonės, mirę neįprastomis aplinkybėmis, patyrę didžiulį stresą, smurtą arba baimę, tampa vaiduokliais, kurie vaidenasi gyviesiems. Be to, šias šmėklas galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti jų balsus ar šnabždesius, pajusti prisilietimus.

Tikrosios šmėklos

Vaiduoklių medžiotojai išskiria du šmėklų tipus – sąmoningas ir ne. Pirmosios suvokia, kad mirė, tačiau dar nėra pasiruošusios palikti šio pasaulio. Tačiau atlikę nebaigtus darbus ar užduotis, iškeliauja. Žmonės, netikėtai pasitraukę iš gyvenimo, pavyzdžiui, įvykus žmogžudystei arba savižudybei, tampa nesąmoningais vaiduokliais. Jie nesuvokia, kas nutiko ir negeba atskirti šmėklų nuo gyvųjų.

Vaiduoklių medžiotojai susiduria su vaiduokliais vyrais, moterimis ir vaikais. Teigiama, kad suaugusieji yra itin užsispyrę. Anot specialistų, negalima šmėklai pataikauti, tačiau būtina su ja elgtis atsargiai ir mandagiai. Vaiduokliai vaikai paprastai būna baikštūs, nes jie, iškeliaudami į anapusinį pasaulį, galėjo patirti didelę emocinę ir galbūt fizinę traumas.

Vaiduoklių medžiotojų tyrimai

Jie tiria vietoves, kuriose buvo pastebėti vaiduokliai. Nors vaiduoklių medžiotojai turi įvairius elektroninius prietaisus, jų mokslas dėl faktinių įrodymų trūkumo vadinamas pseudomokslu. Vis dėlto dauguma tyrinėtojų randa įrodymų, kurių niekaip negali paaiškinti mokslinėmis ar natūraliomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, fotografuojant apleistą pilį turistai netikėtai nuotraukose užfiksuoja joje besivaidenančius gyventojus. Skeptikai teigia, kad tai dulkių arba vandens dalelės, atsispindinčios nuo šviesos šaltinio.

(Ne)pagrįsta baimė

Vaiduokliai dažniausiai aptinkami pilyse, senoviniuose viešbučiuose, psichiatrijos ligoninėse, miškuose, kalvose, fortuose ir paplūdimiuose. Visos šios vietos turi keletą bendrų bruožų.

Pavyzdžiui, jose žmonės patyrė fizines ir emocines kančias, agresiją, prievartą ir smurtą. Vienose vietovėse vaiduokliai vaikšto sodų takais, kitose – groja pianinu, mėto daiktus, daužo duris, kužda, vaitoja, verkia arba juokiasi. Dabar paranormalių reiškinių yra tiek daug, kad pilyse ar senoviniuose laivuose siūloma netgi praleisti naktį su vaiduokliu.

Anot specialistų, niekas negali žinoti, kaip sureaguos, kai susidurs su paranormaliu reiškiniu. Vaiduoklių medžiotojai teigia, kad pirmasis kontaktas su šmėkla žmones labai išgąsdina. Juk tai natūrali savigynos reakcija į nepažįstamą objektą. Netgi patyrę vaiduoklių medžiotojai kartais klykdami išbėga iš vietovės, kurioje susiduria su šmėkla.

Vaiduoklį galima matyti vos keletą sekundžių, vėliau jis išnyksta. Vaiduoklių medžiotojai negali užtikrinti, kad sugrįžę į tą pačią vietą, kurioje regėjote šmėklą, ją ir vėl išvysite. Tai priklauso tik nuo gyventojų anapus realybės.

Vietovės, kuriose vaidenasi

Dažniausiai keistose, keliančiose baimę vaiduoklių mėgstamose vietovėse lankosi tie, kurie nori užfiksuoti, ištirti arba tiesiog įsitikinti jų egzistavimu. Labiausiai vaiduokliai medžiojami namuose, pastatytuose Myrtle plantacijoje (JAV). Čia gyvena dvylika šmėklų.

Kita mėgstama vaiduoklių vieta – Anglijoje esantis Londono bokštas.
Požemiuose esantys kalėjimai anksčiau buvo žiaurių kankinimų vieta, tačiau šiandien tai šmėklų namai.

Trečioji vieta atiteko senoviniam kruiziniam laivui (Kalifornijos valstija). Tai vandenyje stūksantis viešbutis, garsėjantis nuolatiniais vaiduoklių vizitais. Ten vaidenasi maža mergaitė, nuskendusi laivo baseine, galima išgirsti jūrininko beldimąsi arba pamatyti ant laivo laiptų stovintį moters siluetą baltais drabužiais ir kt. Turistai, apsilankę šioje vietoje, teigė, kad girdėjo balsus, jautė rankų prisilietimus, pastebėjo judančius daiktus ir kt.

Waverly Hills ligonijėje (JAV) buvo gydomi sergantieji tuberkulioze. Ši liga buvo itin populiari XX a. Manoma, kad čia mirė per 63 tūkst. žmonių. Teigiama, kad šioje ligoninėje pacientai buvo kankinami, su jais atliekami įvairūs eksperimentai. Vaiduokliai čia vaitoja arba klykia, ligoninės pastate atsiranda daugybė šaltų dėmių ir neaiškios kilmės garsų.

Tai tik keletas vietovių, kuriose galima išgirsti, pajusti arba tiesiog išvysti vaiduoklių. Vis dėlto jų nereikia ieškoti toli, gali būti, kad šalia jūsų stovi šmėkla, gyvenanti visiškai kitoje erdvėje.

ĮDOMU

Matomi vaiduokliai dažniausiai juda itin lėtai, yra tarsi pakibę ore, o jų pėdos nematomos.

Vaiduokliai itin populiarūs tarp visuomenės narių, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu.

Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad net 45 % žmonių tiki vaiduokliais arba buvo kaip nors su jais susidūrę.

Amerikiečių knygų autorius ir paranormalių reiškinių tyrėjas Bradʼas Steigerʼis po 60 m. tyrinėjimų pareiškė: „Pripažįstu, kad vaiduokliai egzistuoja.“

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!