Išeitis buvo rasta: meistrai ėmė daryti šokių mokytojams mažus strykinius instrumentus, kuriuos lengva įsidėti į kišenę ir iš jos išsitraukti. Įdomi naujovė gavo pavadinimą pošetė, išvertus iš prancūzų kalbos tai reiškia „kišeninė“.
Ypatingų reikalavimų jų skambėjimo kokybei niekas nekėlė, dažniausiai šiuos instrumentus darydavo nežinomi meistrai.
Prieš du šimtmečius šokių mokytojai liovėsi dirbę du darbus tuo pačiu metu – dabar per pamokas muziką grodavo specialiai kviečiami muzikantai. Pošetės pasidarė nebereikalingos. Jos išnyko, ir tik pavieniai egzemplioriai užėmė savo vietą muziejuose.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)