Dainavo ir po traumos
„Buvo visiška tamsa. Ir kritau, stipriai susitrenkdama galvą. Bet šoko būsenos vis tiek išėjau dainuoti, - nemalonų nutikimą, kuomet nusivertė nuo scenos, prisiminė atlikėja. - Paskui ryte, emocijoms nuslūgus, pajutau keistą galvos svaigulį ir kreipiausi į medikus. Man buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir diagnozuotas smegenų sutrenkimas. Kaip dabar pagalvoju, krentant iš tikrai nemažo aukščio, palyginti sėkmingai atsipirkau. Matyt, mano galva kieta“, - juokauja dainininkė.
Minėtas įvykis buvo baisiausias, bet toli gražu ne vienintelis.
„Aš dažnai susitrenkiu galvą. Tai tamsoje paslystu, tai už laiptų užkliūnu. Ypač nepažįstamose vietose, kuomet reikia nuo scenos nueiti iki grimo kambariuko. Juokauju, kad man tikrai reikia šalmo.
Taip yra todėl, kad man pasireiškia vištakumas: kai sutemsta aš beveik nieko nematau. Vištakumas – šlykšti būsena. Žinoma, stengiuosi vakarais nevaikščioti, aukštakulnių neavėti, nes su žemu padu didesnė tikimybė pasiekti kelio tikslą. (Juokiasi.)
Artimieji žino, kad galva yra mano silpnoji vieta, ir mane labai saugo. Vakarais jau klauso, kur aš ketinu išeiti – į kiemą ar kur nors toliau, - pasakoja Arina. – O vaikystėje aš kritau, Dieve mano, ant radiatoriaus! Žinote, senuose namuose, kokie radiatoriai būdavo, tai ne dabartiniai. Prisimenu, tėtį lydėjau pro langą, mojavau, mojavau ir nusiverčiau nuo kėdės. Tuomet vežė siūti prakirstas žaizdas. Taigi nuo vaikystės mane lydi traumos...“
Interviu
Apie galvos traumas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriaus vadovu doc. Rimantu Vilciniu.
- Sakykite, ar verta numoti ranka į vadinamąsias buitines, iš pažiūros nekaltas galvos traumas?
- Galime pastebėti tendenciją, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, ypač moterų, daugėja vadinamųjų buitinių traumų dėl įvairaus pobūdžio griuvimų.
Vyresnio amžiaus asmenų blogesnė judesių koordinacija, todėl dažniau griūvama, užkliuvus kojai, paslydus, neišlaikius pusiausvyros. Neretos traumos – kritimai nuo laiptų. Kartais kraujosruvos ant smegenų susiformuoja ir po minimalių galvos traumų ar sukrėtimų, kurių ligoniai neįsidėmi ar neteikia jiems žymesnės reikšmės. Net ir nestiprus kraujavimas, jei jis tęsiasi ilgai, ypač smegenų atrofijos fone gali pasireikšti didelėmis hematomomis, sukeliančiomis smegenų suspaudimą. Tuomet reikalingas chirurginis gydymas.
- Kokiais simptomais paprastai skundžiasi galvos traumą patyrę pacientai?
- Ligoniai po galvos smegenų traumų skundžiasi galvos skausmu, kurį lydi pykinimas, o kartais ir vėmimas. Na, o pats svarbiausias yra kintantis sąmonės sutrikimas. Iš pradžių tokie ligoniai būna sudirgę, nekritiški, dezorientuoti, blaškosi, sunkiai suvaldomi. Iki tol buvę kultūringi ir inteligentiški kartais keikiasi ir būna agresyvūs. Būklei blogėjant, protarpiais pradeda snausti, darosi mieguisti, kol galiausia tampa neprižadinami. Tokia kaita rodo apie galimą smegenų suspaudimą kraujosruvomis kaukolės viduje ir šiems ligoniams reikalingas kuo skubiausias transportavimas į gydymo įstaigą.
- Visa Lietuva buvo sukrėsta žiauriai sumušto kompozitoriaus mirties. Ar daug galvos traumų pasibaigia mirtimi? O gal vis dažniau medikai suspėja pacientą ištraukti iš mirties gniaužtų?
- Galvos smegenų traumos tarp visų traumų turi didžiausią mirties riziką. Gydymo efektyvumas labiausia priklauso nuo ligonio potrauminės sąmonės būklės, neurologinio pakenkimo ir ligonio amžiaus.
Neretai neurochirurgų pastangos nebūna vaisingos – net ir atlikus visas įmanomas chirurgines intervencijas ne visada pavyksta atkurti smegenų veiklą.
Rezultatas labai priklauso nuo priešoperacinės būklės – kuo koma yra gilesnė, tuo mažesnė tikimybė, kad ligonis atsigaus, atlikus operaciją. Todėl ypač svarbi tiksli ir savalaikė diagnostika. Šiuo metu SAM sudaryta darbo grupė, siekianti sukurti optimalų pagalbos algoritmą, kad sunkiai traumuotas ligonis kuo greičiau patektų į tą gydymo įstaigą, kur jam gali būti suteikta reikalinga medicininė pagalba.
- Galbūt neurochirurgai gali pasidžiaugti naujais efektyviais gydymo metodais?
- Efektyvaus specifinio medikamentinio galvos smegenų traumų gydymo būdo dar vis ieškoma. Nors eksperimentuose atrandama vis naujų patofiziologinių reiškinių, leidžiančių tiksliau pažinti procesus, vykstančius smegenų ląstelėse po traumos, nors siūlomos vis naujos farmakologinės medžiagos, įgalinančios koreguoti šiuos patologinius procesus. Tačiau, siekiant įdiegti į kasdieninę klinikinę praktiką, taikant šiuolaikinius mokslinius analizės būdus nepavyksta atrasti statistiškai patikimai efektyvų preparatą.
Sunkią galvos smegenų traumą patyrusio ligonio gydymas pirmiausia susijęs su vidinio kaukolės slėgio normalizavimu, nes tik tai gali užtikrinti tinkamą smegenų mitybą ir oksigenaciją. Tam pasitelkiami šiuolaikiniai monitoriai, leidžiantys nuolatos registruoti šio slėgio kitimus ir, esant reikalui, nedelsiant koreguoti gydomosiomis priemonėmis. Naujausi monitorių modeliai leidžia dar matuoti ir smegenų aprūpinimą deguonimi bei medžiagų apykaitą jose (atliekant smegenų mikrodializę). Deja, Lietuvoje šie monitorių modeliai dar neįsigyti ir nenaudojami. Lengvesniais atvejais ligoniams skiriamas simptominis gydymas nuskausminamaisais, raminamaisiais, pykinimą mažinančiais ir kitais vaistais.
- Ir pabaigai – kokie yra liekamieji galvos traumų reiškiniai?
- Liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos labai priklauso nuo traumos sunkumo. Jei ligonis sveiksta, jo prabudimas iš komos praeina keletą stadijų – vegetacijos, minimalios sąmonės, apkvaitimo, dezorientacijos, savarankiškumo ir darbinės adaptacijos. Kuo trumpesnė komos trukmė, tuo galima tikėtis žymesnio ir greitesnio sąmonės būklės gerėjimo, ir atvirkščiai. Kartais ligoniai sustoja vienoje iš šių stadijų ir jų sveikimas neprogresuoja, nepaisant maksimalių pastangų. Visiems žinomas garsaus lenktynininko Šumacherio atvejis.
Be abejo, traumų sunkumas labai skiriasi. Pagrindinis galvos smegenų traumos požymis yra sąmonės sutrikimas ir jį lydintis atminties sutrikimas. Kuo šie požymiai tęsiasi ilgiau, tuo ir trauma sunkesnė, ir jos pasekmės blogesnės. Tačiau po kai kurių traumų ligoniai sąmonės nepraranda ir jų net neįsimena, tačiau vėliau stiprėjant galvos skausmui, atsirandant neurologiniams požymiams, ant smegenų gali būti randama kraujosruvų ar smegenų skysčio sankaupų ir ligoniui reikalingas neurochirurginis gydymas.