Vyras atranda naujų malonių veiklų ir išdaigiškai šypsosi prisimindamas pašėlusius savo jaunystės laikus: „Jau kopiu į penktą dešimtį, tad viskas šiek tiek lėčiau vyksta. Bet kartais per šventes „prasimuša“ ankstesnis Valdelis, tada viskas būna trigubai įdomiau ir linksmiau.“
– Siautulingomis grupės gyvavimo dienomis pačiam vos „neišsijungė“ šviesa – po vieno vakarėlio buvai atsidūręs net reanimacijoje. Ar smagiai dar dainuojasi hitas „Mes šiandien geriam“?
– Toks muzikantų audringas gyvenimas, įvairūs vakarėliai yra neišvengiami. Tiesiog reikia pereiti tą etapą. Tarkim, dabar vienas grupės narys alkoholio nevartoja jau dvylika, o kitas – penkiolika metų. Todėl ir mūsų dainos yra pasikeitusios – labiau orientuotos į sveiką gyvenimo būdą.
Pavyzdžiui, esame pakeitę minėtos dainos žodžius į „geriam arbatą susisukę į chalatą“. Norime dainose atspindėti tai, kad alkoholis yra blogis. Sakome: „Būkit saugūs, laimingi, tik nevartokit alkoholio“. Juk grojame ir miestų šventėse, kur vaikų, jaunimo būna. Svaigalų vartojimas šalyje – didžiulė problema, ypač tarp jaunų žmonių.
– Priverstinai blaivintum Lietuvą?
– Tokius siūlymus vertinu neigiamai, nes prievarta nieko nepasieksi. Tegu įvyksta natūrali atranka. Per dieną įstatymu nieko nepakeisi. Tik laikas, nauja karta gali duoti teigiamų pokyčių. Labai svarbu nuo mažų dienų šviesti vaikus.
Reikia rodyti, kokios baisios pasekmės būna vartojant tabaką, alkoholį, narkotikus, kad bijotų po to ir pažiūrėti į tą pusę. Baisu, kai žmonės įsiskolina, vaikų pinigus išleidžia svaigalams. Tai vyksta ne tik kaime, bet ir miestuose. Tik čia vaizdą praskiedžia turtingesni žmonės, todėl viskas ne taip matyti. Bet uždrausti, pabranginti alkoholį – ne išeitis. Bobutės vis tiek samagoną gamins. Kaip sakoma, jei užrakinsi duris, išlips pro langą...
– Kaip dabar pasikrauni energijos?
– Labai pamėgau šiaurietiškąjį ėjimą. Užsiimu tuo kelis kartus per savaitę. Tiesiog mėgaujuosi gamta. Ir oras neturi jokios įtakos – lyjant užsimetu neperšlampamus rūbus. Kitą kartą stichijos – stipresnis vėjas, pūga ar lietus – mane kaip tik įkvepia, suteikia energijos antplūdį. Pagerėja nuotaika. Anksčiau žaidžiau krepšinį, bet dabar jau aktyviai nesportuoju. Kieme krepšinio lenta pakabinta, tenka pamėtyti, kai sniego nėra. Padarau kelis prisitraukimus. Bet lakstyti beprotiškai jau nebesinori (šypteli).
– Užtat sparčiai sukiesi prie puodų.
– Taip, kada tik turiu laisvo laiko, užsiimu maisto gamyba. Labiausiai tai patinka daryti lauke. Kiemo pavėsinėje stovi trijų rūšių griliai. Čia verdu aštrias sriubas su aviena ar čirškinu mėsytę. Šalia ir prieskonių darželis – specialiuose vazonėliuose auga raudonėlis ir kiti prieskoniai. Nutirpus sniegui puikiai žaliuoja petražolės. Apkritai neturim jokio sezono atidarymo ar uždarymo – ir žiemą, ir vasarą angliukas žiba, dūmelis rūksta ir kepsniukai čirška (juokiasi).
– Stengiesi rinktis sveikesnį maistą?
– Ne, jokiu būdu, mėgstu valgyti kuo riebiau (juokiasi). Ir mėsą įvairią, ir saldumynus valgau, ir viskio paragauju. Šeimoje ir taip užtenka sveikuolių. Dukra ir žmona labiau prisižiūri mitybą, kažkam reikia ir riebesniu kąsniu pasidžiaugti.
– Gydytojai dėl to labai nepagirtų...
– Turiu „paslaptį“ – valgau labai daug česnako. Matyt, tai prideda sveikatos. Kai neseniai tikrinausi cholesterolį ir atlikau kitus tyrimus, viskas atrodė neblogai. Taigi toliau piktnaudžiauju visokiais skanumynais ir nekreipiu dėmesio. Jeigu turėčiau didesnį antsvorį, gal tektų labiau susirūpinti. Bet kol normaliai jautiesi, nereikia savęs varžyti (juokiasi).
– O kaip tavo ekologinis ūkis?
– Auginame žirnius, kvietrugius, miežius. Dabar laukiame pavasario. Technika sutvarkyta jau rudenį, tepalai pakeisti. Vos pirmieji saulės spinduliai pasirodys, kibsime į darbus. Ūkyje dabar daugiausiai viską dirba sūnus kartu su seneliu. Aš turiu porą nugaros išvaržų, todėl negaliu sunkiai kelti.
Sūnui technika labai patinka. Jis, kaip ir aš, turi traktorininko bei kombainininko teises. Metus pasimokė Aleksandro Stulginskio universitete Kaune, o po to pasiėmė akademines atostogas – išėjo savanoriu į kariuomenę atlikti pilietinę pareigą (šypsosi).
– Tai skandalingasis Valdelis jau nurimo?
– Tikrai taip, bet aprimau tam tikrame diapazone. Jau kopiu į penktą dešimtį, tad viskas šiek tiek lėčiau vyksta. Bet kartais per šventes „prasimuša“ ankstesnis Valdelis, tada viskas būna trigubai įdomiau ir linksmiau (juokiasi).