Ji kuria tikrus meno kūrinius savo rankomis – mezga bei neria įspūdingus rūbus, aksesuarus. Tokių moterų šiais laikais ir ieškant jau sunku surasti.
Skaudi patirtis
Turbūt daugeliui atrodo, kad tokiomis moterimis tampama gyvenant rojuje, tačiau šiuo konkrečiu atveju viskas kiek kitaip. Redą, jos mamą ir sesę paliko tėtis dar tada, kai skyrybos nebuvo toks savaime suprantamas dalykas kaip šiandien. Mergina patyrė nepriteklių, patyčias dėl savo nemadingos išvaizdos ir dėl išsiskyrusių tėvų. Tuo metu paliktos keturios moterys (kartu gyveno ir močiutė) šeimoje dalinosi maistą į keturias dalis tiksliai nežinodamos, ką valgys rytoj.
Pasak Redos, būtent šie išgyvenimai ir padėjo jai tapti tuo, kuo yra dabar. Būtent jie sujungė ir sustiprino ne tik jų keturių santykius, bet sujungė ir visą giminę. Tik dalindamiesi paskutiniu duonos kąsniu, užjausdami vienas kitą, išgyvendami visus nepriteklius atrandame, kad didžiausia vertybė gyvenime yra šeima, kuri visada bus kartu su tavimi, palaikys, ir kuriai visada būsi pats svarbiausias.
Krizė – galimybė atrasti savo talentus
Netrukus moterys ėmėsi mažo versliuko. Kadangi visos buvo ypač darbščios, pinigų prasimanė megzdamos ir pardavinėdamos sarafanus, sijonus, nerdamos servetėles, siuvinėdamos staltiesių ir servetėlių komplektus. Būtent rankdarbiai ir padėjo šioms moterims atsistoti ant kojų. Nuo tada gyvenimas pasidarė spalvingesnis, o Reda netruko susipažinti su būsimu vyru.
Būtent jis ir sudarė Redai galimybę pasijausti karaliene, taip išpildant jos vaikystės svajonę. Ji gavo ne tik pavardę, skambančią taip karališkai, bet ir leidosi į išsvajotąjį gyvenimą: turėjo mylimą ir mylintį vyrą, namuose augino vaikus, galėjo visą save atiduoti šeimai, kurstyti namų židinį ir būti laiminga.
Savo pomėgį megzti bei nerti Reda puikiai realizavo šeimoje – ji kuria nuostabius rūbų komplektus ne tik sau, bet ir dukrai. Taip pat puošiasi ir savo gamintais aksesuarais, dovanoja papuošalus giminėms, šeimos draugams. Beje, abu su vyru turi net šešis krikšto vaikus. Tikriausiai tai tik dar kartą įrodo, kad ši šeima – pavyzdys kiekvienam.
Šeimos tradicijos
„Nors man jau 37-eri, tačiau per šv. Kalėdas aš vis dar vaidinu Snieguolę“, - juokiasi Reda. Tiesa, kas po Redos pratęs šias tradicijas – neaišku, nes kol kas neatsiranda norinčių ar išdrįstančių. Moteris juokiasi, kad turbūt turės laužyti stereotipus ir net turėdama raukšlių vaidinti snieguolę. Jų giminė švenčia ir jubiliejus, ir gimtadienius, kuriuos organizuoja pati Reda. Nesenai su vyru šventė savo vestuvių 15 metines pagal visas tradicijas, kad jų sūnus ir dukra turėtų tinkamą pavyzdį. Ji nesibodi ir juokingų bei linksmų vaidmenų, kiekvienai šventei sukuria ypatingą programą, kad visiems svečiams būtų linksma.
Kai pomėgiai sukelia pavydą
„Esu tikra mezgimo maniakė, – sako Reda. - Net į pajūrį vežuosi virbalus. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų. Dažnai vaikštant mieste susilaukiu komplimentų, nustebusių žvilgsnių. Kartais ne tik mano vyras, bet ir sūnus ima pavydėti, kad jų brangiausia moteris atsiduria nuolat dėmesio centre, tačiau tai tikrai santykiams nekenkiantis pavydas“.
Žemiškos karalaičių svajonės
„Šiuo metu svajoju turėti darbą su normaliomis darbo valandomis ir atlyginimu. Nors visuomet turiu veiklos ir galimybių save realizuoti, tačiau darbas suteikia ir visavertiškumo, ir saugumo jausmą. Didžiausia mano svajonė – dirbti siūlų parduotuvėje. Su vyru ateitį matome Lietuvoje, tačiau labai apmaudu, kad mūsų vaikai, dabar paaugliai, jau svajoja, kaip užaugę išvažiuos į užsienį dirbti ir gyventi.
Žinoma, kad ir kokį kelią pasirinktų vaikai – juos palaikysime, nes šeima mums yra didžiausia vertybė. Tačiau paslapčia viliuosi, jog visa šeima liks kartu ir neišsiskirstys po pasaulį“, - viliasi moteris.
Naujausiame žurnalo „Lietuvė“ numeryje taip pat skaitykite straipsnius: „Nebijok būti emigrantas“, „Kai lekiame, viena kitos nestabdome“, „Prisijaukinkime akmenį“ ..... ir dar daug įdomių bei naudingų straipsnių Jums.
